Kai pasaulis susidūrė su COVID-19 viruso plitimu, Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir kolegos Japonijoje ėmė akyliai stebėti pandemijos vystymąsi, o netrukus buvo paskelbta – 2020 m. Tokijo vasaros olimpinės žaidynės perkeliamos į 2021 metus. Šis sprendimas buvo priimtas visų su žaidynėmis susijusių šalių pritarimu.

„Esame laimingi galėdami dirbti su labai geru organizaciniu komitetu. Sudėtingos diskusijos vyko sklandžiai, nes visi kalbėjo vienu balsu: TOK, žaidynių organizacinis komitetas, Tokijo prefektūra ir Japonijos vyriausybė. Ši vienybė padėjo priimti tinkamus sprendimus“, – akcentavo TOK olimpinių žaidynių vykdantysis direktorius Christophe Dubi.

Oficialiai paskelbus naują žaidynių datą – 2021 metų liepos 23-rugpjūčio 8 d. – bendromis jėgomis visos šalys ėmėsi veiksmų fiziškai perkelti didžiausią pasaulio sporto renginį.

„Tai – labai sudėtinga dėlionė, susidedanti iš derybų su privačiu ir viešu sektoriumi bei su daugybe suinteresuotų olimpinio judėjimo šalių tam, kad užtikrintume, jog turėtume viską, ko reikia“, – laukiančius darbus paaiškino olimpinių žaidynių operacijų direktorius Pierre Ducrey.

LTOK.LT pateikia Tarptautino olimpinio komiteto rašinį apie pagrindinius iššūkius, kurie laukia Tokijo olimpinių žaidynių organizatorių. 

Sportininkų gerovė

Pirmiausia – atletai. Nerimas dėl jų sveikatos ir gerovės buvo vienas kertinių faktorių, nulėmusių sprendimą perkelti žaidynes. Tikimasi, kad olimpinėse žaidynėse varžysis apie 11 tūkstančių atletų iš 206 Nacionalinių olimpinių komitetų (NOK). Jie jau kelerius metus žinojo kada ir kur bus rengiamos žaidynės bei joms ruošėsi, stengėsi pasiekti savo sportinės formos piką būtent šią vasarą.

Nors 57 proc. sportininkų jau yra užsitikrinę kelialapius į žaidynes ir yra ramūs dėl savo vietų Tokijuje 2021 metais, tačiau kovojantys dėl likusių 43 proc. dėl savo ateities nėra tokie užtikrinti. Visi atletai privalo iš naujo susiplanuoti savo treniruočių programas ateinantiems metams. Šiuo metu tai dar labiau apsunkina daugelyje šalių taikomos izoliavimo priemonės, dėl kurių treniruotis, ypatingai komandinių sporto šakų atstovams, tapo didžiulis iššūkis.

Sporto varžybų kalendorius

Visa ši situacija liečia ir sporto varžybų kalendorių. Jis yra perpildytas. Tarptautinės federacijos (TF), kaip ir profesionalios lygos, dėl COVID-19 krizės jau dabar turi priimti itin sunkius sprendimus. O nukeltos žaidynės reiškia, kad sporto federacijoms taip pat reikia koreguoti savo kalendorius taip, kad varžybos nesikirstų su naujomis olimpinių žaidynių datomis.

Vis tik sporto pasaulis pademonstravo solidarumą: kai kurios tarptautinės federacijos nusprendė savo čempionatus perkelti į 2022 metus, nors tai joms ir sukurs papildomą logistinį ir finansinį iššūkį. Lygiai taip pat kaip ir sportininkai susidurs su nežinomybės iššūkiu – juk jie ruošėsi ir šių varžybų startams.

Olimpinis tvarkaraštis

O kaip dėl pačių žaidynių? Jų programoje – 33 sporto šakos, todėl į visa tai yra įsitraukusios ir 33 skirtingos TF. Tokijuje kitąmet iš viso bus rengiamos net 339 skirtingos varžybos – jos vyks 42 skirtingose vietose. TOK ir jo partnerių prioritetas – užtikrinti, kad visos arenos, stadionai ir aikštynai būtų prieinami ir 2021 metais. Dedamos visos pastangos užtikrinti, kad varžybos vyktų jau patvirtintose arenose, jeigu tik tai bus įmanoma.

Tokijo olimpinis kaimelis (Getty Images nuotr.)

Olimpinis kaimelis

Dar vienas organizatorių prioritetas – olimpinio kaimelio išsaugojimas. Olimpinių žaidynių plakančia širdimi vadinamas kaimelis žaidynių laikotarpiu namais tampa tiek sportininkams, tiek juos lydintiems asmenims. Be 18 tūkstančių lovų, jame taip pat bus įrengti medicinos punktai ir 18,5 tūkstančio kvadratinių metrų patalpa su dviejų aukštų valgykla, rekreaciniais patogumais ir sporto sale.

Šis Tokijo krantinėje pastatytas 5 tūkstančių butų kompleksas po žaidynių bus panaudotas žmonių apgyvendinimui.

Partneriai ir tiekėjai

Pagrindiniai 14 TOK pasaulinių partnerių kartu su 67 Japonijos įmonėmis ruošėsi teikti žaidynėms gyvybiškai svarbias prekes ir paslaugas, kad užtikrintų sklandžią renginio eigą. Technologijos, automobiliai, finansinės ir logistinės paslaugos, maisto ir gėrimų tiekimas – šie paslaugų tiekėjai-partneriai buvo iš anksto suplanavę visas operacijas ir ruošėsi visiems darbams būtent šią vasarą.

Transliacijos ir žiniasklaida

Olimpinės žaidynės unikalios tuo, kad jas visuose žemynuose galima stebėti realiu laiku – įvairiose platformose varžybas žiūri pusė planetos žmonių. Tai – OBS (Olympic Broadcasting Services) ir transliavimo teises turinčių įvairių šalių televizijų nuopelnas.

Be „Olympic Channel“ TV kanalo, 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių transliavimo teises turi 26 transliuotojai. Įprastai jie savo programas suplanuoja metams į priekį, dažnai jas lipdo aplink pasaulinius sporto ir pramogų renginių kalendorius. Tačiau dabar viso pasaulio tranliuotojams, kartu su reklamos užsakovais, teks iš naujo perdėlioti tvarkaraščius.

Transliuotojų ir tradicinės žiniasklaidos atstovų (jų akreditavosi 25 tūkstančiai asmenų) darbo patalpoms žaidynių organizatoriai planavo panaudoti 265 700 kvadratinių metų ploto tarptautinį parodų ir konferencijų centrą „Tokyo Big Sight“. Tai leido organizatoriams sutaupyti, nes nereikėjo statyti naujo pastato, kurti infrastruktūros.

Tokijo olimpinių žaidynių savanorių apranga (oragnizatorių nuotr.)

Darbuotojai ir savanoriai

Olimpinės žaidynės taip pat negalėtų vykti be organizacinio komiteto darbuotojų bei savanorių. 2020 m. Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai planavo suburti net 150 tūkstančių žmonių – darbuotojų, savanorių ir rangovų. Daugelis iš jų jau buvo pasamdyti ir pradėję arba rengėsi pradėti savo darbus.

Nors organizacinis komitetas ketina imtis visų įmanomų priemonių išsaugoti jau turimus savanorius, tačiau gali tekti ieškoti ir naujų. Kai kurie iš užsiregistravusių gali susidurti su sunkumais perkeliant savo planus į 2021 metų vasarą. 

Žiūrovai

Esminė olimpinių žaidynių dalis – žiūrovai. Milijonai žmonių nusipirko bilietus, tikėdamiesi išvysti neeilinį reginį savo akimis. Dalis jų neabejotinai suplanavo ne tik keliones, bet ir ekskursijas bei papildomas veiklas.

Pavyzdžiui, vien Japonijoje buvo parduoti 4,48 mln. bilietų. Per oficialius bilietų platintojus jais buvo prekiaujama ir kitose pasaulio šalyse. Nors organizacinis komitetas užtikrino, kad jau nupirkti bilietai galios ir 2021 metais, tačiau kai kurie žiūrovai paprasčiausiai nebegalės atvykti į Japoniją, todėl atsakingiems asmenims bilietų grąžinimas ir grąžinimas į rinką taps dar vienu papildomu iššūkiu.

Sudėtinga, bet įmanoma

Visos su žaidynėmis susijusios šalys per artėjančius metus turės viską organizuoti iš naujo.

„Akivaizdu, kad sprendimo žaidynes nukelti  vykdyti po metų nebūtume galėję be visų šalių pritarimo. Olimpinis judėjimas šios krizės metu judėjo vieningai ir palaikymas, kurio susilaukėme, buvo nepaprastas. Visi suprato, kad šiame kontekste žaidynių perkėlimas buvo geriausias įmanomas variantas. Ir tai parodė, kad olimpinio judėjimo vienybė yra labai stipri, – pabrėžė Ch. Dubi. – Suvieniję TOK ir olimpinės šeimos gebėjimus ir įsipareigojimus galime jaustis užtikrintai. Žaidynių nukėlimas – tikrai nėra tai, ko visas pasaulis laukė pastaruosius ketverius metus, tačiau bent jau turime visas reikiamas sąlygas surengti puikų renginį. Su didžiuli pasitikėjimu sakau, kad kitąmet žaidynės bus būtent tokios.“