Metų komanda – gyvenimo partnerių akimis: valingos ir žavingos

Nuotraukos autorius: V. Dranginis

Metų komanda paskelbta moterų irklavimo porinės dvivietės įgula – 32-ejų Donata Karalienė ir 27-erių Milda Valčiukaitė – liko per žingsnį nuo dar vienos olimpinės bronzos. Po pertraukos vos prieš metus į irklavimą grįžusi Donata nepamiršo, kaip reikia dirbti su irklais, ir kartu su Milda Tokijo olimpinėse žaidynėse užėmė ketvirtą vietą, o Europos čempionate iškovojo sidabro medalius.  

Sporto visuomenės įvertinimo ši moterų komanda sulaukė ne kartą ir ne pirmą sykį lipo į sceną atsiimti prizo. Bet šis kartas gali būti paskutinis. Mat apie savo karjeros pabaigą čia pat scenoje, atsiimdama apdovanojimą, šįkart paskelbė M.Valčiukaitė.

Ne kartą šios dvi talentingos irkluotojos dalijo ir interviu – apie save, sportą, tikslus. Tad šįkart apie jas pasakojimas šiek tiek kitoks. Dvi irkluotojos – jų mylimų vyrų akimis. Ir jos pačios daugiau kalbės ne apie save, o apie irklo draugę.

Labai gera mama

Po Rio olimpinių žaidynių atšokusi vestuves Donata netrukus pasinėrė į motinystės rūpesčius ir džiaugsmus. Ir be irklavimo neliūdėjo. „O kai pradėjo liūdesys eiti, tada ir grįžo“, – šypsosi irkluotojos vyras Jonas Karalius.

Jis prisimena, kaip 2020-ųjų rudenį, bežiūrėdamas Europos irklavimo čempionatą, pastebėjo kažkokį žmonos nerimą.

D.Karalienė su vyru Jonu  (Manto Gudzinevičiaus nuotr.)

D.Karalienė su vyru Jonu (Manto Gudzinevičiaus nuotr.)

„Žiūriu, lyg kažko nori, lyg kažkas… Sako: „Jaučiu, kad dar ne viską padariau, dar noriu grįžti. Gal trenere būti.“ Pasakiau, kad jei gali – tegul eina irkluoti. Pasišnekėjome ir ji tą sprendimą nedrąsiai priėmė. Pirmiausia jėgas pasibandė – gerai jautėsi. Bet mano pritarimo norėjo. Sakiau – darom. Juk mes, kaip šeima, kartu tą darome, nes turime mažų vaikų ir daug su tuo susijusių reikalų“, – pasakojo Donatos vyras, taip pat kadaise sėdėjęs valtyje.  

Tai, kad jis irgi kadaise rimtai irklavo, šiandien jam padeda suprasti žmoną. Ne tik jos norą irkluoti, bet ir savijautą prieš bei po varžybų. Tiesa, šis aspektas jam atrodo bene sudėtingiausias: „Visiems šalia sportininkų gyvenantiems žmonėms sudėtingiausias darbas paguosti. Bet taip, kad tai būtų paguoda, o ne erzinimas. Lygiai taip pat prieš startą – kaip padėti, o ne trukdyti. Sportininkai išgyvena daugybę emocijų, didelę įtampą, stresą, o šalia esantis žmogus, kuris su sportu nesusijęs, dažnai sako: „Tu nesijaudink, tu nebijok.“ Tas niekam nėra padėję, tik erzina. Didžiausias iššūkis – kaip būti šalia ir netrukdyti, kaip padėti. Mane patį būdavo sunku ir paguosti, ir prieš startą netrukdyti. Galbūt dėl to ir suprantu šio aspekto svarbą. Ar man sekasi? Nežinau, skeptiškai žiūrėčiau į sėkmę šioje srityje.“

Trimečiai dvyniai Dovydas ir Povilas, pasak tėčio, nors dar maži, supranta, kur mama važiuoja, ir ja labai didžiuojasi: „Yra pasakyta, ką mama daro, koks jos darbas, kad ji irkluoja. Jie tuo didžiuojasi, tuo giriasi. Jie džiaugiasi, kai mama grįžta, ir supranta, kai ji išvažiuoja.“

Tad kokia ji, Donata, vyro akimis? „Jos charakteris nepalaužiamas, – sako Jonas. – Ji yra labai geras žmogus ir labai karšto charakterio. Labai atkakliai siekia savo tikslo. Kai kažko nori, tikrai gali kalnus nuversti.“ Tokia ji sporte, tokia ir kasdieniame gyvenime. „Ji neturi dviejų veidų. Ji visur Donata“, – šypsosi Jonas.

O paklaustas, kuri Donatos savybė labiausiai žavi, J.Karalius trumpam susimąsto, nes gerų savybių daug. Ir po trumpos pauzės vis dėlto išskiria vieną: „Ji labai gera mama.“

Apie Donatą – Milda

„Pirmiausia, kas šauna į galvą, pagalvojus apie Donatą, kad ji labai gerai žino, ko nori tiek gyvenime, tiek savo sportinėje karjeroje. Ir labai valingai, kryptingai siekia tikslo. Turi to žemaitiško užsispyrimo, kuris niekada neleidžia pasiduoti. Iš kitos pusės, turėdama tiek valios ir užsispyrimo, kartais save perspaudžia. Donata yra ta, kuri sako: galima dar ir dar ir dar.

Donata labai mėgsta įkvėpti ir pamokyti. Mūsų komandoje tai turbūt pirmas žmogus, kuris patiki, kad galima laimėti medalį, ir patiki pergale. Visada turi vilties ir tiki, kad galima kažką prasmingo nuveikti.

Kokia jos savybė žaviausia? Valios savybės, kurias ji sugeba pademonstruoti ir kurios vienos išskirtiniausių, ką mačiau per visą savo karjerą stebėdama sportininkus“, – sako M.Valčiukaitė.

Lemtingi poros sprendimai

M.Valčiukaitę ir olimpinį vicečempioną Saulių Ritterį į porą suvedė irklavimas. Bemaž vienu metu jie abu nutarė baigti sportinę karjerą, nors galutinius taškus jie dėjo atskirai. Apie tai, kad baigia sportinę karjerą, Saulius pranešė netrukus po Tokijo olimpinių žaidynių, ir šiandien jis – Lietuvos irklavimo federacijos generalinis sekretorius. O Milda lemtingąjį žodį ištarė per šventinį vakarą.  

M.Valčiukaitė ir S.Ritteris (Manto Gudzinevičiaus nuotr.)

M.Valčiukaitė ir S.Ritteris (Manto Gudzinevičiaus nuotr.)

„Negalėčiau daryti įtakos, gerbiu jos norą taip pristatyti savo sprendimą. Tai jos apsisprendimas. Norėčiau galbūt kitaip ir palaikyčiau, kad ji tęstų savo karjerą, jai dar būtų galimybė, bet tai jos apsisprendimas. Ir jokio spaudimo nedarysiu“, – tikina jau buvęs irkluotojas.

Varžybų įtampa ir emocijos po jų – abiem jau praeitis. Bet euforijos po pergalių ir nusivylimo po nesėkmių abiejų gyvenime buvo nemažai.

„Mes su Milda skirtingi. Milda taip parodo, pademonstruoja emociją, man daug lengviau ją suprasti, kai ji tą padaro. Aš kitoks – daugiau viduje palaikau. Bet gal taip ir gerai, – svarsto Saulius. – Kadangi abu esame irkluotojai, ir mintis, ir įvykius, ir rezultatus daug lengviau padėti vienas kitam įvertinti, su situacija susipažinti ir ją priimti.“

O kokia yra Milda? „Labai žavinga… Šališkai pasakysiu, bet taip, ji tokia yra“, – spindi Sauliaus akys. Dar ji labai energinga, komunikabili, emocionali. „Tokiomis emocijomis apdovanota ji sugeba jas panaudoti savo tikslams pasiekti. Manau, ne kiekvienam tai pavyksta. Tai labai stipri galia, jos stiprioji pusė. Pripažinsiu ir tai, kad ji užsispyrusi ir norėdama pasiekti tikslą negaili  savęs, nebijo iššūkių“, – vardija mylimasis.

Buitis irkluotojų neslegia. Natūraliai susidėliojo, ką daro vienas, ką imasi tvarkyti kitas. O tvarkydamasi buityje Milda atsipalaiduoja. Beje, irkluotojai patinka gaminti. Vieno patiekalo Saulius neišskiria: „Man daug skanių yra, ką ji gamina. Ji žino mano skonį. Jai patinka gaminti – skaniai ir gražiai.“

Kokia Mildos savybė Saulių žavi labiausiai? „Komunikabilumas, ji spalvinga asmenybė. Labai įdomus ir nepakartojamas žmogus“, – gražių žodžių negaili  S.Ritteris.

Apie Mildą – Donata

„Be galo talentinga – tai ateina pirmiausia į galvą. Be to, ji ir pati tikriausiai apie save taip pasakytų, kad yra impulsyvi. Ir stipri visomis prasmėmis. Labai stipraus sportinio charakterio. Puiki komandos vedlė. Ji turi kovingumo, kurio, man atrodo, man pačiai tam tikromis akimirkomis pristigdavo. Dažnai papildėme viena kitą tomis savybėmis. Sakyčiau, kad esame labai skirtingos, bet kartu ir panašios.

Irkluodama su Milda ir sėdėdama už jos visada galėjau ja pasitikėti ir žinojau, kad ji visada padarys viską, ką gali, ir padarys taip, kaip turi būti. Pasitikėjimu ji tryško visada – viskas bus gerai.

Kuri Mildos savybė labiausiai patinka? Kovingumas. Kai kuriose situacijose erzina galbūt jos impulsyvumas.

Ar Mildos karjeros pabaiga man buvo staigmena? Apie tai nujaučiau. Galutinio sprendimo nežinojau, tad iš dalies buvo staigmena ir man. Bet nuojauta kuždėjo apie tai anksčiau: mačiau joje nuovargį ir iš šalies žiūrėdama į ją mačiau tą nuosprendį gal jau ir per ar po žaidynių. Tik to garsiai neįvardijo dar. Noriu ir paliūdėti, ir pasidžiaugti. Puikiai ją suprantu, kodėl priima tokį sprendimą. Jos sprendimą gerbiu, priimu ir linkiu visa ko geriausio už valties ribų. O aš taip, planuoju treniruotis toliau ir siekti galimybės startuoti kitose olimpinėse žaidynėse“, – patikina D.Karalienė. 

Apie pabaigą

Šiandien M.Valčiukaitė sako, kad tikrai taip, sportinę karjerą ji baigia. „Nors irklavimas – ilgaamžis sportas, bet mano karjera suaugusiųjų sporte prasidėjo labai anksti. Būdama devyniolikos jau pasiekiau svarbiausias savo pergales, nors kiti jų pasiekia 25-erių ir vėliau. Aš pergales pasiekiau anksti, du olimpiniai ciklai – devyneri metai, tad jausmas toks, kad pasiėmiau viską, ką galėjau pasiimti, ir labai noriu save išbandyti kitose srityse, noriu integruotis į mūsų visuomenę, darbo rinką, suprasti, ką reiškia gyventi būnant ne sportininku“, – savo motyvus dėsto Milda.

Po sezono pabaigos irklo į rankas daugiau Milda nebeima, nors sportuoja kas dieną – nenori apsileisti. Tačiau visas jos dėmesys šiandien sukoncentruotas į mokslus. Atlieka praktiką, ruošiasi sesijai. Milda studijuoja verslo informacijos vadybą.

„Norėčiau eiti į rinkodaros, komunikacijos sritį, tai atrodo labai įdomu, bet norėčiau likti ir prie sporto, kad tas darbas būtų susiję su sportu, nes tai labai artima“, – apie ateities tikslus prasitaria irkluotoja.

Ar gali būti, kad ji savo sprendimą po metų ar poros pakeis ir dar išvysime ją valtyje? „Dabar atrodo, kad ne. Manau, gyvenime turi įvykti kažkokie labai dideli pokyčiai, kad pakeisčiau savo sprendimą. Dabar sakau tikrai ne, bet gal pasaulis apsivers ir sugrįšiu“, – sako olimpinė prizininkė, savo didžiausią pergalę drauge su D.Karaliene nuskynusi 2016 m. Rio de Žaneire.

 

 

 

Teksto autorius: „Olimpinė panorama“

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS