„Virtualus pasaulis nėra tikras gyvenimas, tad praleiskite kuo daugiau laiko lauke, gryname ore, laisvalaikį išnaudokite turiningai – pamatykite bei pažinkite kažką naujo, pasisemkite gerų emocijų ir nepamirškite saugoti save ir aplinkinius“, – projekto „Olimpinis mėnuo“ dalyviams sakė olimpinė medalininkė Milda Valčiukaitė.
„Olimpinis mėnuo“ – jau trečią sezoną vykęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto projektas, skirtas pradinių klasių moksleiviams. Iniciatyvos tikslas – skatinti vaikų fizinį aktyvumą ir supažindinti su sveikos gyvensenos principais.
Šį sezoną projekte dalyvavo 26 tūkst. 567 vaikai. Tai – daugiau nei perpus daugiau nei praėjusiais metais.
Šiais metais projektą „Olimpinis mėnuo“ sudarė keturios temos: fizinis aktyvumas, sveika mityba, emocinė sveikata ir kokybiškas poilsis. Kiekvieną savaitę specialiose nuotolinėse „Olimpinio mėnesio“ pamokose pradinukai turėjo galimybę susipažinti su olimpiečiais. Ėjikė Brigita Virbalytė kalbėjo apie fizinį aktyvumą, bėgikė Eglė Balčiūnaitė pasakojo apie sveiką mitybą, baidarininkas Andrejus Olijnikas kartu mokė atpažinti savo emocijas, o irkluotojai Saulius Ritteris ir Milda Valčiukaitė dalijosi kokybiško poilsio patarimais.
Kokybiško poilsio receptas
2016 m. olimpinis vicečempionas S.Ritteris ir tų pačių žaidynių bronzos medalio laimėtoja M.Valčiukaitė „Olimpinio mėnesio“ pamokoje buvo paprašyti atskleisti kokybiško poilsio garantus. Pasak irkluotojų, tai kokybiškas miegas, skanus bei visavertis maistas, emocinė sveikata ir geri santykiai su artimais žmonėmis.
„Mums po sunkių treniruočių geriausiai jėgas atgauti padeda poilsis ir miegas. Žinoma, nereikėtų miegoti pusę dienos, bet 30–60 min. miegas tikrai padeda – jis jums padės jaustis žvalesniems ir turėsite daugiau energijos likusiai dienos daliai“, – patarimu dalijosi Milda.
Ji kartu su Sauliumi prisipažino, kad patys ne tik stengiasi naktimis miegoti ne mažiau nei aštuonias valandas, bet dažnai prigula poilsio ir vidury dienos, o kalbėdami apie savo įprastą dienotvarkę pabrėžė režimo svarbą.
Taip pat abu „LTeam“ olimpinės komandos nariai sutartinai akcentavo, kad gyvenime labai svarbu laisvalaikiu užsiimti kitokia veikla nei darbe. Pavyzdžiui, jeigu didžiąją dienos dalį atlieki fizinį darbą, laisvalaikiu atletai rekomenduoja pasyvų poilsį ir protinę veiką, o jeigu darbas susijęs su protine veikla – laisvą laiką išnaudoti aktyviam poilsiui.
„Kadangi mūsų darbas yra fiziškai labai sunkus, vakare jau nebesinori eiti vaikščioti į miškus ir toliau naudoti savo energiją. Tad aš mėgstu stalo žaidimus ir gaminti namie – viską, kas nereikalauja daug energijos“, – sakė M.Valčiukaitė.
Pergalė – ne tik trofėjus
Per pamoką irkluotojai ne tik atsakinėjo į klausimus, bet ir moksleiviams vedė mankštą. „Nepamirškite, kad pratimai nėra darbas – jie turi būti pramoga, smagus laiko leidimo būdas, išsijudinimas“, – pabrėžė Milda.
Ji vaikystėje nelaikė savęs sportiška mergaite, o ir išbandytos lengvosios atletikos treniruotės nesužavėjo. Olimpietei iki šiol keista, kad jos sporto šaka – būtent irklavimas. Su pamokos žiūrovais ji pasidalijo linksma savo karjeros pradžios istorija.
„Turėjome griežtą kūno kultūros mokytoją. Aš gavau penketą iš krepšinio pamokų, nes reikėjo pataikyti penkias baudas, o man to padaryti nepavyko. Tas balas nelabai gražiai atrodė pažymių knygutėje, todėl mano tėtis (Tomas Valčiukas, kuris yra irklavimo treneris – aut. past.) pakvietė ateiti į irklavimo bazę ir pasimokyti mėtyti kamuolį į krepšį. Bet tuo metu krepšinio salė buvo uždaryta, todėl tam, kad nenuobodžiaučiau, teko išbandyti irklavimo treniruoklį. Ir kažkaip užsikabinau“, – šypsojosi sportininkė.
„Pergalė – pradėti kažką daryti. Pergalė yra atrasti ir daryti tai, kas tau patinka. Jeigu kalbame apie sportą, tai atrasti sportinę veiklą, kuri tave džiugintų. Mankšta, futbolas, gimnastika – manau, viskas yra gerai, svarbu judėti, būti sveikiems ir aktyviems. O svarbiausia atrasti tai, kas džiugina, nebūtinai ko galbūt nori tėvai, artimieji ar užsiima draugai. Tai yra pirmasis laimėjimas“, – pridėjo ji.
Pradinukei Aistei buvo įdomu sužinoti, ką sportininkams teko paaukoti dėl sporto.
„Aš labiausiai atsimenu, ką reikėjo paaukoti, kol mokiausi. Kai mokiausi gimnazijoje, tai galiu drąsiai sakyti, – reikėjo paaukoti visą laisvą laiką, kurį turėjau po pamokų ir savaitgaliais. Praleisdavau visas mokyklos šventes. Tada, aišku, buvo liūdna, bet vėliau pasiekti rezultatai tai atpirko“, – sakė Milda.
„Kad ir ko siektum gyvenime, kažko visada teks atsisakyti. Tai labiau prioritetų klausimas. Bet žvelgiant į galutinį rezultatą, jeigu pasieki savo tikslą, – jis atperka visas aukas“, – antrino Saulius.
Olimpiniai prisiminimai
Daugybę įvairių spalvų medalių tiek jaunių, tiek suaugusiųjų pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojusi sužadėtinių pora savo apdovanojimų sąraše turi ir olimpinius medalius: Milda bronzą, Saulius – sidabrą. Juos abu tą pačią dieną iškovojo prieš ketverius metus Rio de Žaneire.
„Kirtus finišo liniją apdovanojimų ceremonija įvyko ganėtinai greitai, tad iš tiesų dar buvo sunku susigaudyti, jog laimėjome olimpinį medalį ir ką tai iš tikrųjų reiškia. Kai jau kabino medalį ant kaklo, stebėjau sirgalių minią, kurioje mačiau daug pažįstamų veidų iš lietuvių delegacijos, atvykusios mūsų palaikyti. Tikrai buvo didžiulė palaima ir džiaugsmas“, – istoriniais prisiminimais dalijosi Saulius.
„Vien finišavus finalinėse varžybose užplūsta palengvėjimas. Atrodo, nesvarbu, kuri vieta užimta, bet džiaugiesi, kad pagaliau įtampa nuslūgo, kad pasiekei finišą ir padarei viską, ką galėjai be jokių didelių trukdžių. Tad pirmiausia atrodo, kad akmuo nuo širdies nusirita, – vaizdingai pasakojo Milda. – O kai žengėme ant apdovanojimų pakylos ir kabino medalius, užplūdo ir palaimos jausmas, ir džiaugsmas, ir toks didžiulis minčių kratinys, tarsi apibendrinantis visus metus, kurie vedė į šią akimirką. Tiek minčių, vaizdų ir įspūdžių vienu metu, kad, atrodo, nesugebi visko aprėpti.“
Tiesa, išskirtinės vietos šiems apdovanojimams Trakuose gyvenantys irkluotojai neturi. „Į pačius medalius nereikia žiūrėti ir jais grožėtis. Kol siekiame kitų titulų, juos laikome tiesiog stalčiuje“, – juokėsi S.Ritteris.
Jis į pamoką atsinešė iš Rio kartu su medaliu parsivežtą išskirtinį atsiminimą. „Mums per varžybas skiriamas valties numeris, kuriame takelyje turėsime plaukti. Jie po žaidynių sportininkams retai atitenka, bet man pasisekė jį gauti. 4 numeris – finale plaukėme ketvirtame takelyje, – laikydamas rankoje mielą suvenyrą pasakojo irkluotojas. – Savanoris, kuris numerius uždėjo ant valčių, buvo iš Lietuvos, todėl man pavyko jį gauti. Labai man svarbus trofėjus.“
„Karantino metu, kai sportavome garaže, Saulius ant sienos buvo pasikabinęs šį numeriuką – tai tarsi simbolika, priminimas, dėl ko dirbi, ko sieki“, – atskleidė Milda.
Kartu irklavo tik kartą
M.Valčiukaitė kartu su olimpiniu bronzos medaliu vaikams parodė ir dar vieną ypatingą trofėjų – prieš 11 metų Lietuvos mokinių ir jaunių irklavimo pirmenybėse laimėtą taurę. Ją sportininkė atsinešė norėdama visiems perduoti specialią žinutę.
„Jeigu mes rodysime tik olimpinius medalius, tai visiems sportuojantiems šis tikslas gali atrodyti labai tolimas. Bet norėjau parodyti, kad visi pradedame nuo mažų žingsnelių, visi pradedame nuo pasirinkimo, nuo pirmųjų varžybų. Ši taurė man buvo pirmoji ir labai brangi daug metų – ji buvo vienintelė, kol iškovojau kitų medalių. Ji buvo ant mano lentynos kaip tikslas, kad norėčiau iškovoti daugiau trofėjų“, – pasakojo irkluotoja.
„Vėliau ta taurė buvo paslėpta, o kai vėl išsitraukiau, mane užplūdo tokia didžiulė nostalgija. Prisiminiau, nuo ko viskas prasidėjo, ir kad tie maži žingsniai man buvo labai svarbūs. Vaikams noriu pasakyti, kad svarbiausia pradėti ir eiti savo žingsniais, savu tempu link tikslo“, – pridėjo ji.
Kitas irkluotojų poros žingsnis – startas Tokijo olimpinėse žaidynėse, kurios dėl pandemijos buvo perkeltos į 2021 metus. Abu jie su savo porininkais Lietuvai jau yra iškovoję kelialapius į svarbiausią pasaulio sporto renginį. O ar po vienu stogu gyvenantys Saulius ir Milda yra išbandę jėgas irkluodami kartu?
„Vieną kartą prispaudžiau Saulių į kampą ir sakau: būsim baigę karjeras, bet taip nė sykio ir neįsėdę į vieną valtį. Tad trumpai išėjome pairkluoti dvivietę: Saulius lyderiavo, o aš sėdau už nugaros – nelabai spėjau paskui jį, todėl trūko darnumo. Bet buvo smagu ir tikiuosi, kad tai buvo tik pradžia. Kada nors ateityje galėsime labiau susinchronizuoti savo judesius ir išbandyti mišrų duetą“, – vylėsi M.Valčiukaitė.
„Milda kuklinasi, kad nespėjo, – šyptelėjo Saulius. – Mums tikrai neblogai sekėsi.“
