LTOK Vykdomojo komiteto posėdyje – biudžeto apyskaita ir pasiruošimas svarbiausiems renginiams

2023 m. balandžio 20 d.

Saulius Čirba

Ketvirtadienį Vilniuje vyko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Vykdomojo komiteto posėdis. Renginyje pristatyta organizacijos biudžeto apyskaita, pasiruošimas vasarą laukiantiems renginiams ir svarbių projektų vykdymas.

Pristatė biudžeto apyskaitą

LTOK iždininkas Darius Čerka pristatė organizacijos 2023 m. pirmojo ketvirčio biudžeto apyskaitą. LTOK pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 188 tūkst. eurų, šios lėšos gautos iš tikslinių Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) subsidijų. Dėl pernai pasikeitusios olimpinio sporto finansavimo sistemos, šiais metais planuojama gauti 3,8 mln. eurų pajamų – beveik dukart mažiau nei 2022-aisiais. Pagrindinis finansavimo šaltinis – UAB „Olifėja“ dividendai, kurie šiemet turėtų siekti 3,4 mln. eurų.

Gerokai sumažėjus organizacijos biudžetui, LTOK nebeskiria finansavimo sportininkų rengimui, žaidimų komandų olimpinio pasirengimo programoms, nebemoka olimpinių stipendijų, nebeskiria lėšų trenerių darbo užmokesčiui, sportininkų inventoriui, specialiajam transportui, medicininiam ir moksliniam aptarnavimui.

Vis dėlto, Vykdomojo komiteto sprendimu šių metų pradžioje olimpinių sporto šakų, LTOK pripažintų partnerių ir į Paryžiaus olimpinių žaidynių programą įtrauktų sporto šakų federacijoms buvo išmokėtos vienkartinės dotacijos. Iš viso tam skirta 790 tūkst. eurų.

„Kalbant apie pirmąjį šių metų ketvirtį, daug komentarų nėra, laukiami „Olifėja“ dividendai bus išmokėti antrąjį ketvirtį. Gal tik galime pasidžiaugti, kad Vykdomojo komiteto priimtas sprendimas padėti federacijoms buvo įgyvendintas ir tam skirta tiek lėšų, kiek ir buvo numatyta“, – sakė LTOK iždininkas D. Čerka.

D. Čerka (S. Čirbos nuotr.).

D. Čerka (S. Čirbos nuotr.).

Lietuvos olimpinę komandą vienijantį „LTeam“ prekės ženklą valdančio Lietuvos olimpinio fondo (LOF) pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 137,396 tūkst. eurų. „Dėl loterijų įstatymo pakeitimo LOF taip pat neteko didžiosios dalies paramos, todėl planuojame pokyčius. Mažinsime renginių skaičių ir didesnį dėmesį skirsime „LTeam“ prekės ženklo plėtrai bei rėmėjų pritraukimui“, – sakė LOF direktorė Lina Minderienė.

Trys olimpiniai renginiai

Šią vasarą LTOK net tris Lietuvos rinktines veš į olimpinius renginius: birželį Krokuvoje (Lenkija) vyks trečiosios Europos žaidynės, liepą  Maribore (Slovėnija) organizuojamas Europos jaunimo vasaros olimpinis festivalis, o rugpjūtį Balyje (Indonezija) – Pasaulinės nacionalinių olimpinių komitetų (ANOC) rengiamos pasaulio paplūdimio žaidynės.

LTOK olimpinio sporto direktorius Einius Petkus praėjusią savaitę dalyvavo misijos vadovų pasitarime Krokuvoje, o šiuo metu dalyvauja pasitarime Maribore.

Europos žaidynėse iš viso Lietuvai atstovaus apie 117 sportininkai. Tai – rekordinė rinktinė. Palyginimui, 2019 m. Minske vykusiose žaidynėse dalyvavo 72 sportininkai iš Lietuvos.

Krokuvoje ir Mažosios Lenkijos bei Silezijos regionuose vyksiančiose žaidynėse dėl kelialapio į 2024 m. Paryžiaus olimpines žaidynes turės galimybę kovoti šaudymo iš lanko, sinchroninio plaukimo, lengvosios atletikos, badmintono, 3×3 krepšinio, bokso, breiko, kanojų slalomo, BMX dviračių, kalnų dviračių, šuolių į vandenį, fechtavimosi, dziudo, šiuolaikinės penkiakovės, regbio-7, šaudymo, stalo teniso, tekvondo, triatlono atstovai.

Taip pat Europos žaidynėse vyks lengvosios atletikos (komandų), sinchroninio plaukimo, badmintono, kanojų slalomo, kanojų sprinto, BMX dviračių, kalnų dviračių, šuolių į vandenį, fechtavimosi, dziudo (komandų), šiuolaikinės penkiakovės ir tekbolo Europos čempionatai.

„Pasiruošimas vyksta sudėtingai. Nors pastatytos ir atnaujintos varžybų bazės atrodo moderniai, organizatoriai labai stengiasi, tačiau nerimą kelia dar neatsakyti klausimai. Pavyzdžiui, nežinome, kaip veiks transporto sistema, dar neaišku dėl kai kurių sportininkų apgyvendinimo. Kadangi rinktinė ir sporto šakų įvairovė labai didelė, rinktinė bus išskirstyta per šešis sportininkų kaimelius“, – sakė viena misijos vadovių, LTOK olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

A. Vanagienė (S. Čirbos nuotr.).

A. Vanagienė (S. Čirbos nuotr.).

Į Europos jaunimo olimpinį festivalį Maribore vyks 54 sportininkai iš Lietuvos. Praėjusiais metais Banska Bistricoje (Slovakijoje) vykusiame festivalyje lietuviai parsivežė 10 medalių. Tikimąsi, kad ir iš Slovėnijos mūsų sportininkai grįš ne tuščiomis.

„Kiek jau teko kalbėti su šiuo metu Maribore esančiu kolega, sporto bazės yra puikios, rinktinė gyvens studentų bendrabučiuose, todėl apgyvendinimas taip pat klausimų nekelia. Tikimės medalių“, – sakė A. Vanagienė.

Intensyviai ruošiamasi kitais metais vyksiančioms Paryžiaus olimpinėms žaidynėms. Kovo 14 d. iki žaidynių likus 500 dienų LTOK, Prancūzijos ambasados Lietuvoje, Lietuvos paralimpinio komiteto (LPAK) organizuotame renginyje žinomi sportininkai dalijosi patirtimi su Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijos ir Vilniaus tarptautinio prancūzų licėjaus moksleiviais. Vėliau mišrios abiejų mokyklų vaikų komandos sužaidė parodomąsias krepšinio rungtynes. 

Keliamas svarbus klausimas

EOK viceprezidentė Daina Gudzinevičiūtė balandžio pradžioje dalyvavo Romoje (Italija) vykusioje Europos žaidynių Taikos ugnies uždegimo ceremonijoje.

„Galime pasidžiaugti, kad Europa vieningai išlaiko vertybinę poziciją ir į EOK organizuojamus renginius neįsileidžia šalių agresorių sportininkų. Tai reiškia, kad Rusijos ir Baltarusijos atletų nebus bei Europos žaidynėse, nei olimpiniame festivalyje. Tai akcentavo ir Taikos ugnies uždegimo ceremonijoje dalyvavęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda“, – pasakojo D. Gudzinevičiūtė.

Būdama Romoje LTOK prezidentė pasinaudojo proga susitikti su Tarptautinės šaudymo sporto federacijos prezidentu Luciano Rossi.

„Bičiuliaujamės jau daug metų, kai aš dar buvau sportininkė, o jis – nedidelio sportinio šaudymo klubo Umbrijoje vadovas. Kalbėjome ir apie tarptautines aktualijas. Džiaugiuosi, kad Luciano pozicija dėl šalių agresorių atstovų tarptautinėse varžybose sutampa su mūsiške – jiems durys turi likti užvertos. Tikiuosi, kad sprendimą priimsiantis Tarptautinės šaudymo sporto federacijos Vykdomasis komitetas taip pat išlaikys vertybinę poziciją“, – pasakojo ji.

D. Gudzinevičiūtė (S. Čirbos nuotr.).

D. Gudzinevičiūtė (S. Čirbos nuotr.).

D. Gudzinevičiūtė taip pat dalyvavo Madride (Ispanija) vykusiame ANOC Vykdomojo komiteto posėdyje. Renginio metu ataskaitas pateikė žemynų atstovai, kalbėta apie pasiruošimą pasaulio paplūdimio žaidynėms. Posėdžio metu LTOK prezidentės iškeltas klausimas dėl Rusijos ir Baltarusijos sportininkų nedalyvavimo tarptautinėse varžybose sukėlė daug diskusijų.

„Kartu su kolegomis iš kitų Baltijos šalių, skandinavais apie tai tarptautinėje arenoje kalbame kiekvienai progai pasitaikius. Taip pat kaip ir konsultacijų su TOK prezidentu Thomu Bachu metu, išsakiau mūsų bendrą poziciją, kad nei mes, nei sportininkai nenori minėtų šalių atstovų matyti tarptautinėse varžybose“, – sakė D. Gudzinevičiūtė.

Vyksta mokymai

Balandžio pradžioje dvi dešimtys dalyvių baigė jau šeštus metus LTOK organizuotus sporto administravimo mokymus treneriams. Šiais metais buvo paruošta atnaujinta programa, kurios pagrindinės kryptys – emocinis intelektas ir konfliktų valdymas.

„Per metus mažiausiai dvi rinktines vežame į tarptautinius olimpinius renginius, todėl daug bendraujame su sporto treneriais. Pokalbių metu paaiškėjo, kad būtent šių – psichologinių įgūdžių labiausiai trūksta sporto specialistams. Dažniausiai mokymai, kuriuose dalyvauja treneriai, yra susiję su techninės kvalifikacijos kėlimu, o bendravimo, konfliktų valdymo seminarų trūksta. Mūsų tikslas – padėti sporto specialistams ugdyti kompetencijas, leisiančias kvalifikuotai atlikti savo darbą ir taip prisidėti prie sporto plėtros Lietuvoje“, – sakė mokymų organizatorė, LTOK Olimpinio sporto direktoriaus pavaduotoja Agnė Vanagienė.

Mokymai finansuojami TOK Olimpinio solidarumo lėšomis, o dalyviai taip pat gaus tarptautinius TOK sertifikatus.

LTOK šiuo metu dalyvauja keturiuose Europos Sąjungos finansuojamuose „Erasmus +“ projektuose. Kaip partneriai vykdo tvarumo, sportininkų dvigubos karjeros, sportininkų ir trenerių finansinio raštingumo mokymų projektus. Tuo tarpu LTOK inicijuotas ir su dar keturiais nacionaliniais olimpiniais komitetais vykdomas moterų lyderystės stiprinimui skirtas projektas „New Miracle“ sulaukia vis didesnio dėmesio.  Iniciatyva buvo pristatyta jau keturiose mokslinėse konferencijose.

Projektas vykdomas kartu su Italijos, Latvijos, Estijos ir Slovakijos nacionaliniais olimpiniais komitetais. Pasiruošimo metu buvo sukurta sporto vadybininkėms skirta nemokama mokymų programa ir išskirtinė mentorystės platforma, kurioje projekto dalyvės turi galimybę konsultuotis su patyrusiais kolegomis, stiprinti bendradarbiavimo įgūdžius. 100 dalyvių iš penkių valstybių dalyvauja nacionalinių ir tarptautinių mokymų sesijose.

„Moterų sporto vadybininkių, užimančių vadovaujančius postus trūksta visame pasaulyje. Mūsų tikslas – suteikti dalyvėms įrankius, kuriuos galėtų efektyviai išnaudoti profesinėje srityje. Jų atsakomybė – juos pasitelkti siekiant aukščiausių karjeros tikslų ir prisidėti prie sporto plėtros“, – pasakojo A. Vanagienė.

Artėja Olimpinė diena

Posėdyje taip pat pristatytas pasiruošimas artėjančios Olimpinės dienos šventei. Šiemet renginys sugrįžta į Panevėžį. Jau birželio 3-iąją atsinaujinusi Senvagė įsuks į daugiau nei 100 nemokamų veiklų ir kvies iš arčiau pažinti olimpinį sportą.

L. Minderienė (S. Čirbos nuotr.).

L. Minderienė (S. Čirbos nuotr.).

Įvairios rungtys, varžybos, turnyrai, žaidimai – tai tik dalis to, ką pirmąjį vasaros šeštadienį nepriklausomai nuo amžiaus ir fizinio pasirengimo siūlo išbandyti LTOK, LOF ir Panevėžio miesto savivaldybė. Viena gražiausių miesto vietų visai dienai virs didžiuliu sporto ir aktyvaus laisvalaikio traukos centru – čia laukiama daugiau nei 20 tūkst. dalyvių.

 

 

 

© 2018 LTOK, LTeam.
Svajonių įgyvendinimas: IT DREAMS