Kai nacionalinio olimpinio komiteto (NOK)  vadovas tampa ir Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) nariu, darbo kelis kartus padaugėja. Be „tvarkymosi savame kieme“, prie kelonių į žaidynes ir festivalius prisideda privalomas dalyvavimas Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK), Europos ir pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijų asamblėjose, kur sprendžiami svarbiausi pasaulio olimpiniai klausimai.

Tokiu tempu, t.y. „ant lagamino“, pastaruosius dvejus metus gyvena LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Keliaudama darbo reikalais olimpinė čempionė per metus įveikia atstumą, prilygstantį kelionei aplink Žemę.

Apie darbo keliones ir darbą kelionių metu D. Gudzinevičiūtė papasakojo žurnalui „Olimpinė panorama“.

-Kaip pasikeitė Jūsų gyvenimas tapus Tarptautinio olimpinio komiteto nare?

-Padaugėjo atsakomybės, informacijos ir kelionių. Prie buvusių pareigų, dalyvavimo Europos ir pasaulio nacionalinių olimpinių komitetų asociacijų asamblėjose, olimpinėse, jaunimo, Europos žaidynėse, jaunimo olimpiniuose festivaliuose, prisidėjo privalomi TOK asamblėjos posėdžiai, darbas komisijose. Norint kokybiškai juose dalyvauti, prisidėti prie sprendimų priėmimo, reikia įsisavinti didžiulius kiekius informacijos.

Smagioji pusė – vis labiau dalinuosi savo ir LTOK patirtimi bei žiniomis. Nacionaliniai olimpiniai komitetai konkuruoja tik sporto aikštėse, o už jų dalinasi žiniomis ir patirtimis, suteikdami galimybę vieni kitiems tobulėti.

-Iš šalies gali atrodyti, kad nacionalinių olimpinių komitetų prezidentai visad kelyje, pusiau darbiniame režime, jiems lengva ir smagu gyventi. Kaip yra iš tikrųjų?

-Kol neparagauji šių organizacijų vadovo duonos, manyti galima įvairiai. Kelionės yra privalomos ir tikrai nelengvos. Būna, nespėji išsikrauti lagamino, ir vėl reikia skristi. Taupydama laiką į EOK posėdžius mėgstu nuskristi ir grįžti tą pačią dieną: 6.00 val. ryte kylu lėktuvu, o į Lietuvą grįžtu vėliausiu įmanomu reisu, jau po vidurnakčio. Smagumo po tokių kelionių nebelieka.

-Sausį tris kartus lankėtės Lozanoje, Šveicarijoje. Kokius klausimus sprendėtė ten?

-Olimpizmo sostinėje vyko 135-oji TOK sesija. Čia susipažinome su nauja Pasaulio antidopingo agentūros strategija, planais ir tikslais, patvirtinome 2024 metų jaunimo žiemos olimpinių žaidynių miestą-šeimininką, tris naujus TOK narius, susipažinome su atnaujintomis Tokijuje ir Dakare vyksiančių žaidynių ataskaitomis. Antrą kartą lankiausi TOK sportininkų palaikymo komisijos posėdyje, aplankiau ir Lietuvos komandą jaunimo olimpinėse žaidynėse. Trečioji kelionė buvo skirta Europos olimpinių komitetų vykdomojo komiteto posėdžiui.

-Kiek darbo kelionių turėjote 2019-iais?

-Praėjusiais metais – devynias. Bet ne tokias tolimas kaip 2018-iais. Tuomet lankiausi olimpinėse žaidynėse Pjongčange, jaunimo olimpinėse žaidynėse Buenos Airėse. Preliminariais skaičiavimais lėktuvu nukeliavau apie 50 tūks. kilometrų. Žinant, kad aplink Žemės planetą yra tik 40 tūkst. kilometrų, skaičiai įspūdingi.

-Kokius įpročius išsiugdėte keliaudama?

-Išmokau efektyviai išnaudoti laiką. Dar daugiau skaitau. Kaip ir kiti TOK nariai, ruošiuosi posėdžiams, ieškau informacijos, nagrinėju ją. Jei atsiranda laiko, mielai sukremtu grožinį romaną. Žodžiu, skaitau ir ilsiuosi, jei to reikia.

Beje, neseniai perskaičiau mokslininkų tyrimo išvadas, jog daugiausia šansų išgyventi lėktuvo avariją – sėdėti 23A vietoje. Tačiau šios vietos pasirinkti negaliu, nes už visas NOK vadovų keliones į TOK renginius ir asamblėjas finansuoja Tarptautinis olimpinis komitetas. Kurią kėdę užsako, toje ir keliauju (šypsosi).