Šią vasarą Banska Bistricoje (Slovakija) vykęs Europos jaunimo olimpinis festivalis buvo derlingas ne tik jaunųjų sportininkų medaliais, bet neįkainojama patirtimi. Tarp varžybų festivalio dalyviai dalyvavo olimpinio švietimo veiklose, kurias organizavo jaunieji ambasadoriai. Viena jų – lietuvė Mija Motiejaitytė.

2019-aisiais festivalyje dalyvavusi kaip sportininkė, šiemet plaukikė išbandė kitokį amplua. Kartu su kitais jaunaisiais ambasadoriais ji organizavo ir įvairias pramogines ir edukacines veiklas. Įvairūs žaidimai, viktorinos, kultūriniai manai ir vakaronės su kitų šalių jaunimo rinktinėmis – tai tik dalis vykusių renginių.

Aštuoniolikmetė mergina patikina – ši patirtis labai praturtino.

– Mija, kokie jūsų įspūdžiai grįžus iš festivalio?

– Likau nustebinta puikiu renginio organizavimu, viskas vyko tikrai sklandžiai, o manieji lūkesčiai išsipildė su kaupu. Džiugino nepriekaištingas pasirengimas priimti tokį kiekį žmonių, personalo pasiruošimas padėti spręsti visus iškilusius klausimus. Vienas labiausiai įsiminusių dalykų – sportininkų demonstruotas palaikymas vienas kitam, džiaugsmas dėl pasisekusių startų.

– Ar turėjote progą tuos startus stebėti? Papasakokite, kaip festivalyje atrodė įprasta jūsų, kaip jaunosios ambasadorės, diena?

– Jaunieji ambasadoriai turėjo savo palapinę festivalio pramogų zonoje, kurioje vyko veiklos, žaidimai, skirti ugdyti olimpines vertybes, praturtinti dalyvių žinias apie olimpinį judėjimą. Kasdien užimdavome apsilankiusius sportininkus, kviesdavome juos žaisti edukacinius žaidimus. Vakarais, po savosios pamainos, stebėdavau plaukimo finalus, taip pat paskutinę varžybų dieną teko žiūrėti vaikinų krepšinio finalą, kur žaidė Lietuva ir Prancūzija.

– Jums atiteko atsakinga užduotis. Kaip atrodė jaunųjų ambasadorių pasiruošimas renginiui?

– Darbas prasidėjo keletą mėnesių prieš festivalį. Nuotolinių susitikimų metu aptardavome užduotis, dalindavomės idėjomis, dirbome ir grupėmis, ir savarankiškai. Atvykę į Banska Bistricą finalizavome kasdienį planą ir galutinai apipavidalinome veiklas, tačiau palikome vietos ir spontaniškiems papildymams festivalio eigoje.

Itin didelį įspūdį man paliko sportininkų įsitraukimas į pasirinktas užduotis. Pramogų zonoje, kur stovėjo ambasadorių palapinė, buvo galima dalyvauti 10-yje skirtingų veiklų, skatinančių puoselėti olimpines vertybes. Paskutinės dienos vakarą skyrėme kultūriniam vakarui, kurio metu buvo galima išvysti įvairių šalių kultūrines programas – tradicinius šokius, paragauti ambasadorių iš savo šalies atvežtų saldumynų ir taip prisiliesti prie skirtingų kultūrų.

– Olimpinis jaunimo festivalis svarbus ne tik dėl sportinių patirčių, bet ir dėl bendrystės jausmo puoselėjimo, naujų draugysčių, bendravimo su kitų šalių atstovais. Kiek pati pasisėmėte to?

– Dalyvavimas festivalyje ne kaip sportininkei leido pamatyti renginį iš visai kitos pusės. Tokių renginių organizacinė dalis man itin įdomi, todėl šios patirtys išliks su manimi visą gyvenimą, jas galėsiu pritaikyti ir kitose srityse. Naujos pažintys itin praplatino akiratį, leido pažvelgti į užsienio šalių kultūras iš arti. Festivalis buvo išbandymas ir pačiai sau – darbas komandoje, komunikacija su kitų šalių atstovais, norint kuo geriau įvykdyti paskirtas užduotis. Šis renginys išmokė į situacijas žvelgti kūrybiškai, bet kokius klausimus spręsti greitai ir efektyviai.

– Kaip manote, ką šios, jaunųjų ambasadorių organizuojamos veiklos duoda festivaliui ir jo dalyviams?

– Nors festivalis trunka savaitę, dauguma sportininkų startuoja tik kelias dienas. „Užklasinės“ veiklos dėka sportininkai turi galimybę lengviau susipažinti su kitais dalyviais, pažinti kitų šalių kultūras, įsitraukdami į žaidimus – iš arčiau prisiliesti prie olimpinio judėjimo. Taip pat tokios veiklos leidžia šiek tiek atitrūkti nuo sportinio ritmo, plėsti pažinčių ratą bei pasimėgauti festivaliu, akimirkai pamirštant varžybų stresą.

– Edukaciniai žaidimai, pokalbiai, diskusijos – visa tai svarbi olimpinio švietimo dalis. O kaip olimpines vertybes reiktų perkelti į kasdienį gyvenimą? Kaip panaudoti sukauptas žinias praktiškai?

– Puikus olimpinių vertybių perkėlimo į kasdienį gyvenimą pavyzdys yra žaidimai ar veiklos įvairiuose kito pobūdžio renginiuose, pavyzdžiui, vaikų užimtumo stovyklose, verslo bendruomenės kūrimo renginiuose ar net šeimose. Mano nuomone, diegti olimpines vertybes geriausia subtiliai, tačiau ne vien renginių, varžybų, o ir treniruočių metu – nuolat esant aplinkoje, kur puoselėjamos šios vertybės, su laiku jos įsitvirtina.

– Daug dirbote tam, kad sportininkai įgytų naujos patirties, o ką jums pačiai atnešė ši patirtis?

– Niekada nebuvo kilusi mintis, jog turėsiu galimybę dalyvauti festivalyje kitokioje nei sportininkės pozicijoje. Visa ši patirtis įkvėpė bandyti prie komandos prisijungti ir žiemą vyksiančiame jaunimo festivalyje bei sustiprino norą ateitį sieti su sportu ir sportiniais renginiais. Taip pat pasitvirtino taisyklė, kad ne tik sportininko veikloje, bet ir organizuojant sporto renginius, niekas neateina savaime ir reikia dėti visas pastangas siekiant tikslo.