2026 m. vasario 6–22 d. Milano ir Kortinos regionuose Italijoje vyks žiemos olimpinės žaidynės. Čia šešiolikoje skirtingų sporto šakų varžysis daugiau nei 3500 sportininkų iš 93 pasaulio valstybių. Jie kovos dėl 195 medalių komplektų.

Artėjant laukiamiausiam kitų metų olimpiniam startui, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas kviečia susipažinti su šių šešiolikos sporto šakų istorija, taisyklėmis ir lietuviškais akcentais.

Šįkart – apie kalnų slidinėjimą, itin mėgstamą ir daugybę gerbėjų visame pasaulyje turinčią žiemos sporto šaką.

Istorija. Šiuolaikinis kalnų slidinėjimas atsirado XIX amžiaus pabaigoje, o slides išpopuliarino norvegų legenda Sondre Norheimas. Olimpinėje programoje ši sporto šaka debiutavo per 1936 m. Garmišo-Partenkircheno žiemos olimpines žaidynes, kuriose ir vyrai, ir moterys varžėsi kombinuotoje rungtyje (greitasis nusileidimas ir slalomas). 1948 m. greitasis nusileidimas ir slalomas tapo atskiromis olimpinėmis rungtimis, didysis slalomas į olimpinę šeimą įtrauktas 1952 m. Osle, o didžiausiojo slalomo („Super-G“) rungtis – 1988 m. Kalgaryje..

Taisyklės. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose vyks po dvi greičio ir technines rungtis bei viena komandinė (greičio ir technikos derinys).

Greičio rungtys. Greitasis nusileidimas, kaip ir didžiausiasis slalomas, – tai leidimasis žemyn ilga trasa (3000–4000 m), kurią įveikti užtrunka ilgiau nei pusantros minutės, o atstumai tarp vartų gana dideli. Būtent todėl šios rungties dalyviai trasoje pasiekia didžiausią greitį.

Didžiausiasis slalomas, dar vadinamas „Super-G“ arba slalomu supermilžinu, – tai antra pagal greitumą ir viena jauniausių kalnų slidinėjimo rungčių. Tarptautinė slidinėjimo federacija ją pristatė 1982 m., o į žaidynes įtraukė nuo 1988-ųjų. Palyginti su techninėmis rungtimis, „Super-G“ trasa išsiskiria kur kas platesniais posūkiais, todėl sportininkai gali pasiekti didesnį greitį. Šios rungties trasai, kurios ilgis 2500–3000 m, naudojami tie patys šlaitai kaip ir greitojo nusileidimo lenktynėms.

Ir greitojo nusileidimo, ir „Super-G“ trasa įveikiama po kartą. Abiejose rungtyse nugalėtoju tampa greičiausią laiką užfiksavęs atletas. Slalomo ir didžiojo slalomo varžybų nugalėtojas paaiškėja sudėjus dviejų nusileidimų rezultatus.

https://www.instagram.com/p/DCCLZv7CPfy/?utm_source=ig_embed&img_index=4

Techninės rungtys. Slalomas – trumpiausia kalnų slidinėjimo rungtis (400–600 m ilgio). Joje sportininkai užtrunka apie 50–60 sek. ir atlieka daugiausiai posūkių. Leisdamiesi nuo kalno iki finišo linijos, sportininkai turi išlaviruoti tarp daugybės nuo 4 iki 6 m atstumu trasoje sustatytų ir vartus žyminčių lazdų. Slalomo rungties dalyviai, šliuoždami per vadinamuosius vartus, dažniausiai liečia trasą žyminčias lanksčias lazdas, todėl turi dėvėti specialias apsaugas ant rankų bei kojų ir dažnai prie šalmo tvirtinamą veido apsaugą. Slalomo varžybos susideda iš dviejų nusileidimų, kurie rengiami tame pačiame šlaite, bet skirtingos konfigūracijos trasose. Laimi tas kalnų slidininkas, kurio bendras abiejų nusileidimų laikas yra greičiausias. Antroje slalomo trasoje gali startuoti tik tie sportininkai, kurie pasiekia pirmosios finišą. Visose kalnų slidinėjimo rungtyse vartus praleidęs slidininkas yra diskvalifikuojamas.

Didžiojo slalomo 1300–1500 m ilgio trasą, kurioje posūkius skiria 20–30 m, sportininkai įprastai įveikia per minutę–pusantros. Kitaip nei slalomo, didžiojo slalomo trasoje posūkiai yra platesni. Didžiojo slalomo varžybos taip pat susideda iš dviejų nusileidimų – tame pačiame šlaite, bet skirtingose trasose. Kaip ir slalome, antrąja trasa gali leistis tik tie sportininkai, kurie pasiekia pirmosios finišą. Laimi tas slidininkas, kurio bendras abiejų nusileidimų laikas yra trumpiausias.

Komandinėje rungtyje dalyvauja du sportininkai. Vienas jų įveikia greitojo nusileidimo trasą, o kitas – slalomo. Galutinė rikiuotės pozicija nustatoma sudėjus abiejų nusileidimų laikus.

Lietuvos olimpiečiai. Linas Vaitkus (1998); Vitalij Rumiancev (2006, 2010); Rokas Zaveckas (2014); Ieva Januškevičiūtė (2014, 2018); Andrej Drukarov (2018, 2022); Gabija Šinkūnaitė (2022). Aukščiausia pasiekta vieta – 25-oji, kurią L. Vaitkus užfiksavo 1998 m. Nagano žiemos olimpinių žaidynių greitojo nusileidimo rungtyje.

Lietuvos olimpiečiai. Linas Vaitkus (1998); Vitalijus Rumiancevas (2006, 2010); Rokas Zaveckas (2014); Ieva Januškevičiūtė (2014, 2018); Andrejus Drukarovas (2018, 2022); Gabija Šinkūnaitė (2022). Aukščiausia pasiekta vieta – 25-oji, kurią L.Vaitkus užfiksavo 1998 m. Nagano žiemos olimpinių žaidynių greitojo nusileidimo rungtyje.

Rungtys Milane. 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinėse žaidynėse bus išdalyta 10 medalių komplektų: greitojo nusileidimo (vyrai ir moterys); „Super-G“ (vyrai ir moterys); slalomo (vyrai ir moterys); didžiojo slalomo (vyrai ir moterys); komandinių varžybų (vyrai ir moterys).

Varžybų vieta. Olimpinės kalnų slidininkių varžybos vyks Kortinos d‘Ampeco regione, Tofano kalnų slidinėjimo centro trasoje. Vyrai varžysis Bormijaus mieste, Stelvijaus kalnų slidinėjimo centro trasoje.

Kelialapiai Lietuvai. Į Italijoje vyksiančias žiemos žaidynes keliaus du mūsų šalies kalnų slidinėjimo atstovai – vyras ir moteris.