2012 metų spalio 12 dieną Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) Generalinė asamblėja naująja prezidente išrinko olimpinę čempionę Dainą Gudzinevičiūtę. Trečiąją kadenciją šiame poste skaičiuojanti Sidnėjaus žaidynių aukso medalio laimėtoja prisiminė su bendražygiais nuveiktus darbus ir padėkojo komandos nariams.
Daina Gudzinevičiūtė:
Šiandien sukanka lygiai 10 metų nuo pirmųjų LTOK prezidento rinkimų, kuriuose kolegos man patikėjo šias pareigas. Kasmet spalio 12-ąją paminiu tyliai pagalvodama apie per metus nuveiktus darbus. Šiandien noriu garsiai padėkoti komandai ir pasidžiaugti tuo, ką kartu pasiekėme per dešimtmetį.
Vos pradėjus pirmąją kadenciją pagrindinis mūsų tikslas buvo įnešti į organizaciją daugiau skaidrumo, atvirumo, šiuolaikiškumo. Paveldėjome aiškumo trūkumą finansiniuose dokumentuose, nemodernią interneto svetainę, kurioje trūko informacijos. Vienas principinių sprendimų buvo viešai dalintis svarbiausiais dokumentais ir ataskaitomis, todėl visa ši informacija dabar laisvai prieinama LTOK.lt. Peržiūrėjome visų LTOK komisijų sudėtį ir veiklą, įkūrėme Ekonomikos komisiją, kuri aptaria biudžeto kūrimą, vykdymą ir prioritetus. Atvirai bendraujame su žiniasklaida, o sporto bendruomenei ir ypatingai sportininkams LTOK durys – visada atviros. Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) LTOK yra įvardinęs vienu geriausiai dirbančių nacionalinių olimpinių komitetų.
D. Gudzinevičiūtės interviu po LTOK prezidento rinkimų 2012-aisiais (A. Pliadžio nuotr.).
Sportininkai visada buvo LTOK prioritetas. Ilgus metus prie jų pasirengimo olimpinėms žaidynėms prisidėjome finansiškai (iki šių metų liepos). Mūsų komandai pradėjus dirbti atsirado aiškūs, konkretūs ir skaidrūs lėšų skirstymo kriterijai. Lėšų skyrimas buvo svarstomas atitinkamose komisijose, o tvirtinamas Vykdomojo komiteto. Individualus dėmesys buvo skiriamas kiekvienam sportininkui, atskirai aptariami jo rezultatai ir potencialas. Vadinami minkštieji kriterijai mums leido padėti ne tik čempionams, bet ir talentingiems, rezultatų dar nepasiekusiems sportininkams. Tai padėjo išugdyti ne vieną šių dienų sporto žvaigždę.
Nuo 2012-ųjų olimpiniam sportui skirtos lėšos išaugo nuo 2 mln. iki daugiau nei 8 mln. LTOK mokamų olimpinių stipendijų skaičius nuo 32 paaugo iki 108. Stipendijas gaunantiems sportininkams buvo užtikrintos socialinės garantijos.
Iš viso per 10 metų Lietuvos komandos dalyvavo 19-oje olimpinių renginių: žiemos ir vasaros olimpinėse žaidynėse, Europos žaidynėse, žiemos ir vasaros jaunimo olimpinėse žaidynėse, Europos jaunimo žiemos ir vasaros olimpiniuose festivaliuose.
Didelį žingsnį žengėme tarptautinėje olimpinio sporto arenoje. Šiuo metu esu TOK narė, Europos olimpinių komitetų asociacijos viceprezidentė, TOK sportininkų palaikymo komisijos narė ir 2026 m. žiemos olimpinių žaidynių Milanas-Kortina koordinavimo komisijos narė. Tai – ne mano, o viso kolektyvo, LTOK ir Lietuvos pripažinimas tarptautiniame sporto pasaulyje, kurio atkakliai siekėme dvi kadencijas. Galime pasidžiaugti ypatingai gerais santykiais su Latvijos, Estijos, Lenkijos nacionaliniais komitetas. Dalinamės patirtimi su visa Europa.
D. Gudzinevičiūtė ir TOK prezidentas Th. Bachas (TOK nuotr.).
Pristatėme ir sėkmingai vystome Lietuvos olimpinę komandą jungiantį ženklą „LTeam“, po kurio vėliava kasmet sporto mėgėjus pakviečiame į masinius olimpinius renginius. Atskyrėme Lietuvos olimpinį fondą nuo LTOK, kas lėmė veiklos efektyvumo augimą. Fondo organizuojama Olimpinė diena kasmet sutraukia tūkstančius žiūrovų ir dalyvių.
Olimpinis švietimas – sritis, kuri auga nenusakomu greičiu. Kasmet kartu su partneriais išjudiname šimtus tūkstančių įvairaus amžiaus vaikų. Esame ne tik tarptautinių projektų dalyviai, bet ir pavyzdys, savo patirtimi dažnai dalinamės su TOK švietimo skyriumi. Šį mėnesį kolegos TOK kvietimu Lozanoje pristatys Lietuvoje vykdomą Olimpinių vertybių ugdymo programą. LTOK buvo vienas pirmųjų pasaulyje šią TOK programą išvertęs į savo kalbą. Pirmieji Lietuvoje pradėjome kalbėti apie fizinio raštingumo sampratą ir netrukus pristatysime mūsų šaliai pritaikytą modelį. Labai džiaugiuosi ir noriu padėkoti pirmajai poniai Dianai Nausėdienei už palaikymą vaikų fizinio aktyvumo skatinimo srityje. Mums tai be galo svarbu.
Aktyviai įsitraukėme į TOK Olimpinio solidarumo programas, kurių dėka galime rengti kvalifikacijos kėlimo mokymus treneriams, sporto administratoriams, asmeninių kompetencijų ugdymo mokymus sportininkams.
Sportininkai – LTOK prioritetas. Visada kovojome už jų gerovę, tačiau ne visas kovas laimėjome. Man skaudžiausios buvo dvi – prieš kelerius metus sunaikinta centralizuota sporto medicinos sistema ir pernai pakeista olimpinio sporto finansavimo sistema. Paradoksalu, bet pradedame atstatinėti tai, ką sugriovėme. Vis dar esame įsitikinę, kad sporto ateitis, kaip Skandinavijos ir kaimyninėse šalyse, turėtų priklausyti nuo visuomeninių organizacijų.
M. Valčiukaitė, S. Krupeckaitė, D. Gudzinevičiūtė ir A. Gudžius (V. Dranginio nuotr.).
Įpusėjus trečiąją kadenciją galiu pasakyti, kad lengva tikrai nebuvo. Tačiau džiaugiuosi nuveiktais darbais. Už tai didžiausią AČIŪ noriu pasakyti LTOK komandai. Pirmiausia, LTOK generaliniam sekretoriui Valentinui Paketūrui. Tai – mano ištikimiausias bendražygis, kurio nuomone besąlygiškai pasitikiu. Linkiu visiems darbe tokios partnerystės. LTOK kolektyvas – aukščiausio lygio profesionalai, su kuriais jokie iššūkiai nebaisūs. Taip pat dėkoju sporto bendruomenei: už palaikymą, kritiką ir tai, kad dirbate sporto ir olimpizmo labui.
Tęsiame darbus ir judame pirmyn.