Rugsėjis tūkstančiams vaikų visoje Lietuvoje – ne tik naujų mokslo metų, bet ir naujo sporto sezono startas. Vis dėlto šiais metais pedagogai ir moksleiviai rudenį pasitinka su nežinia.
„Suprantame, kad nei moksleiviams, nei pedagogams nebus lengva. Prireiks nemažai kūrybiškumo, kad pamokų kokybė nenukentėtų, o Vyriausybės numatytų saugumo reikalavimų būtų laikomasi. Labai tikiu mūsų pedagogais, kurie karantino metu atliko milžinišką darbą, kad moksleiviai net namuose būtų fiziškai aktyvūs“, – „Olimpinei panoramai“ sakė olimpinė čempionė, LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
– Ar būdama moksleivė laukdavote rugsėjo 1-osios?
– Taip. Kadangi esu kilusi iš Vilniaus, vaikystėje vasaras leisdavau pas tetą kaime. Smagu, tačiau rugpjūčio pabaigoje jau nekantraudavau vėl grįžti į mokyklą ir pamatyti draugus.
Vis dėlto sugrįžti į mokyklą vaikams nėra lengva. Vasarą jie būna labai aktyvūs, dūksta, o atėjus rugsėjui susėda į suolus. Manau, fizinio ugdymo pamokos yra ypač svarbios siekiant užtikrinti vaikų judėjimą.
– Vis dėlto fizinio ugdymo pamokos bendrojo ugdymo mokyklose dažnai nuvertinamos.
– Sutinku ir dėl to labai gaila. Sveikos gyvensenos ir fizinio aktyvumo įpročius formuojame vaikystėje. Todėl svarbu, kad jau darželyje su vaikais dirbtų profesionalūs ikimokyklinio amžiaus fizinio ugdymo specialistai, kurie padėtų mažiesiems mokytis judėti taisyklingai. Tokių pedagogų įstaigose vis dar trūksta.
Neretai girdime apie pradinukų fizinio ugdymo pamokas, vykstančias kabinete ar net koridoriuje. Juk tokiomis sąlygomis ne tik neįmanoma kokybiškai sportuoti, bet ir didėja rizika susižeisti. Pedagogams tokiomis sąlygomis dirbti taip pat labai sunku.
Vis dar trūksta supratimo, kad vaikai turi kokybiškai judėti, o to, kaip ir visų kitų dalykų, reikia mokytis. Kūno kultūros ir sporto įstatymas numato tris fizinio ugdymo pamokas per savaitę. Tai ne mažiau svarbu nei matematika, nes sportuodami klojame pamatus ateičiai. Moksliškai įrodyta, kad fizinis aktyvumas padeda palaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę, emocinę sveikatą.
Prie pradinukų fizinio aktyvumo skatinimo stengiamės prisidėti „Olimpinio mėnesio“ projektu, kasmet sutraukiančiu šimtus pradinių klasių. Jo metu skiriame daug dėmesio ne tik vaikų fiziniam aktyvumui, bet ir sveikai gyvensenai, kokybiškam poilsiui, vaiko gerovei. Į projektą įsitraukia visa bendruomenė – vaikai, pedagogai, tėveliai.
– LTOK organizuoja ir daugiau vaikams, jaunimui skirtų projektų. Ar šiais metais dėl pandemijos jie bus kitokie?
– Gyvename laikais, kai net didžiausi planai gali būti pakeisti labai greitai. Juk net Tokijo olimpinės žaidynės nukeltos. Mums svarbiausia – projektų dalyvių ir su jais dirbančių žmonių saugumas.
Organizuojame projektus taip, kad būtų užtikrinti visi saugumo reikalavimai. Rugsėjį Klaipėdoje vyks kartu su Britų taryba rengiamo projekto „Svajonių komandos“ baigiamasis etapas. Spalį – „Olimpinis mėnuo. Ieškome alternatyvų ir kitiems projektams.
Kasmet Lietuvos mokyklų žaidynių ir Lietuvos mažųjų žaidynių laukia tūkstančiai vaikų. Ruošiamės ir tam scenarijui, kad šį sezoną šių projektų veiklos gali būti kitokios.
Kad ir kaip ten būtų, karantino metu pamatėme, kokie kūrybiški ir darbui atsidavę yra mūsų pedagogai. Bendradarbiaudami jie kūrė įdomiausias fizinį aktyvumą skatinančias užduotis, kurias vaikai galėjo atlikti namie, daug kalbėjo apie sveiką gyvenseną, olimpines vertybes.
Ypatingi laikai reikalauja ypatingų priemonių, todėl esame pasiruošę kartu su pedagogais ir tėveliais padėti vaikams išlikti fiziškai aktyviems bet kokiomis sąlygomis.