Šiais metais Lietuva mini sugrįžimo į olimpinę šeimą trisdešimtmetį. 1992 m. vasarą geriausi mūsų šalies sporto pasiuntiniai varžėsi Barselonos olimpinėse žaidynėse ir didžiavosi stebėdami, kaip pagerbiant nugalėtojus aukštyn kyla Lietuvos trispalvė. Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) kviečia susipažinti su svarbiausiais šių žaidynių skaičiais.

1

Pirmuoju nepriklausomos Lietuvos sportininku, iškovojusiu olimpinį medalį, tapo lengvaatletis Romas Ubartas. Jis 1992 m. rugpjūčio 5 d. laimėjo Barselonos olimpinių žaidynių disko metimo varžybas.

R. Ubartas (V. Malinausko, LTOK archyvo nuotr.)

32 metų 203 cm ūgio R.Ubartas prieš žaidynes buvo didžiausia Lietuvos olimpinė viltis, todėl Lietuvos tautinis olimpinis komitetas jo pasirengimui skyrė ypatingą dėmesį. Disko metikas visą balandžio mėnesį praleido JAV, gyveno pas Amerikos lietuvį ieties metiką Tomą Pukštį, treniravosi Floridos universiteto bazėje ir laimėjo keturis turnyrus. Juose R.Ubartas diską nuolat mėtė toliau nei 67 metrus (sykį net 69,50 m).

Pasiruošimas nenuėjo veltui. Nors per Barselonos žaidynes lietuvio mestas diskas dėl nepalankių oro sąlygų skriejo gerokai arčiau (65,12 m), varžovai taip pat negalėjo parodyti visų galimybių ir R.Ubartas tapo olimpiniu čempionu.

2

Barselonos olimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo du medalius: aukso – disko metikas Romas Ubartas, bronzos – Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė. 1992 m. rugpjūčio 8 d. krepšinio turnyro mažajame finale lietuviai nugalėjo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) rinktinę 82:78 (39:33).

NVS komanda, sudaryta iš Rusijos, Ukrainos, Latvijos, Kazachstano ir Azerbaidžano krepšininkų, lietuviams buvo principinis varžovas. Juolab kad Lietuvos rinktinė pralaimėjo šiai komandai grupės varžybose. Mažajame finale Vlado Garasto treniruojami vyrai sugebėjo atsiskaityti už patirtą nesėkmę ir padovanojo Lietuvai didelę šventę.

„Nuteikinėti krepšininkus kovai dėl bronzos medalių nereikėjo. Susirinkome tik aptarti, ką turime daryti ir ko nedaryti. Varžovų treneris žinojo, kaip žaisime, bet mes buvome pajėgesni“, – po bronzinės pergalės sakė V.Garastas.

Lietuvos krepšinio rinktinė (LTOK archyvo nuotr.)

3

Barselonos žaidynės buvo trečiosios vasaros olimpinės žaidynės, kuriose dalyvavo nepriklausomos Lietuvos sportininkai. Iki Antrojo pasaulinio karo Lietuva savo sportininkus siuntė į 1924 m. Paryžiaus ir 1928 m. Amsterdamo žaidynes, bet jose mūsų šalis neiškovojo nė vieno medalio.

V. Karpačiauskas prieš tailandietį A. Chenglai (V. Malinausko, LTOK archyvo nuotr.)

4

Barselonos žaidynėse varžęsi keturi Lietuvos boksininkai laimėjo keturias kovas. Du varžovus nugalėjo Vitalijus Karpačiauskas, po vieną – Leonidas Maleckis ir Gitas Juškevičius. V.Karpačiauskui ir sunkiasvoriui G.Juškevičiui iki medalio trūko vienos pergalės. Šiedu boksininkai suklupo ketvirtfinalyje ir liko penkti.

Ypač skaudžiai pralaimėjo V.Karpačiauskas. Jis dviejuose pirmuosiuose etapuose įveikė Rusijos bei JAV boksininkus, o ketvirtfinalio varžovas tailandietis Arkhomas Chenglai du raundus turėjo iniciatyvą. Tačiau teisėjai pergalę 9:6 skyrė trečiame raunde tiksliau ir dažniau smūgiavusiam Tailando boksininkui.

5

Olimpiniu čempionu tapęs Romas Ubartas, kaip ir jo pagrindinis varžovas vokietis Jurgenas Schultas, geriausią rezultatą pasiekė penktuoju metimu. Iki tol toliau nei 64 metrus metė labai panašius rezultatus pasiekę kubietis Robertas Moya (64,12 m pirmuoju metimu), J.Schultas (64,26 m irgi pirmuoju metimu) ir R.Ubartas (64,36 m trečiuoju metimu). Ketvirtasis bandymas nieko nepakeitė, bet štai penktuoju metimu vokietis diską švystelėjo 64,94 m, o lietuvis – 65,12 m. Kubietis savo rezultato nepagerino ir iškovojo bronzos medalį.

„Tikėjausi – kažkuris medalis bus. Po to jau norėjau tik aukso. Sunkiausias buvo pirmasis metimas. Diskas vartėsi lyg varna – net už galvos stvėriausi“, – grįžęs namo pasakojo olimpinis čempionas.

6

Lietuvos Vyriausybė skyrė pinigines premijas sportininkams, olimpinėse žaidynėse užėmusiems pirmąsias šešias vietas. Už Barselonos žaidynių aukso medalį buvo pažadėta 10 tūkst. JAV dolerių premija, už sidabro 6 tūkst., už bronzos 4 tūkst., už ketvirtą vietą 3 tūkst., už penktąją – 2 tūkst., už šeštąją – 1 tūkst. dolerių.

Tuo metu oficialios atsiskaitymo priemonės Lietuvoje buvo SSRS rubliai ir bendrieji talonai. Pavyzdžiui, „Sporto“ laikraštis kainavo 3 rublius (iškart po Barselonos žaidynių pabrango iki 4 rublių).

Olimpiečių sutiktuvės Vilniuje (A. Pliadžio nuotr.)

7

Šuolininkei į tolį Nijolei Medvedevai per Barselonos žaidynes nepavyko pasiekti didmeistriška laikomos septynių metrų ribos. Vis dėlto blogiausia ne tai. N.Medvedeva nušoko 6,76 m ir užėmė ketvirtą vietą (visos prizininkės skriejo toliau nei septynis metrus), bet olimpiniu diplomu džiaugėsi tik kelias dienas. Sportininkams vos grįžus iš Barselonos į Vilnių atskriejo raštas, kad šuolininkė į tolį privalo grąžinti apdovanojimą, nes jos dopingo mėginyje rasta draudžiamos medžiagos mezokarbo (į amfetaminą panašaus preparato). Olimpietė teisinosi, kad mezokarbas į organizmą galėjo patekti su vaistais, kuriuos gėrė gydydamasi stiprų peršalimą. 32 metų N.Medvedeva buvo diskvalifikuota ir po dopingo istorijos į sportą nebegrįžo.

8

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė olimpiniame turnyre žaidė aštuonerias rungtynes. V.Garasto treniruojama komanda pasiekė šešias pergales. Lietuviai grupės varžybose nugalėjo Kiniją (112:75), Venesuelą (97:79), Puerto Riką (104:91) ir Australiją (98:87), bet pralaimėjo Nepriklausomų Valstybių Sandraugos komandai (80:92) ir užėmė antrą vietą. Ketvirtfinalyje Lietuvos komanda įveikė brazilus (114:96), tačiau pusfinalyje teko susitikti su neįveikiama JAV rinktine, kurią pirmą kartą sudarė NBA žaidėjai. Lietuviai „Svajonių komandai“ nusileido – 76:127. Paskutinę turnyro dieną mažajame finale Lietuvos rinktinė įveikė NVS komandą – 82:78 ir iškovojo bronzos medalius.

Lietuvos ir JAV rinktinės po rungtynių (V. Malinausko, LTOK archyvo nuotr.)

9

Plaukikas Raimundas Mažuolis buvo viena didžiausių Lietuvos olimpinių vilčių, bet abiejų rungčių atrankos plaukimuose liko devintas ir nepateko nė į vieną finalą. Per Barselonos žaidynių atidarymą Lietuvos trispalvę nešęs 20-metis R.Mažuolis startavo 50 ir 100 m plaukimo laisvuoju stiliumi varžybose. Trumpesniame nuotolyje jam iki finalo trūko 0,05 sek., ilgesniame – 0,12 sek.

Per Barselonos žaidynių atidarymą Lietuvos trispalvę nešė 20-metis R.Mažuolis. (TOK nuotr.)

Tais laikais pusfinalio etapas nebuvo rengiamas, todėl R.Mažuolis abiejose rungtyse pateko į B finalą. Jame Lietuvos plaukikas nusileido vienam varžovui ir galutinėje lentelėje abukart užėmė dešimtą vietą.

10

Nors nepriklausoma Lietuva į olimpinę šeimą grįžo po ilgos pertraukos, dešimt į Barseloną keliavusių sportininkų jau turėjo olimpinės patirties. 1988 m. Seulo žaidynėse dalyvavo lengvaatlečiai Romas Ubartas (laimėjo sidabro medalį), Vaclovas Kidykas ir Remigija Sablovskaitė-Nazarovienė, plaukikas Raimundas Mažuolis (sidabro medalį), dviratininkė Laima Zilporytė (bronzos medalį) bei krepšininkai Valdemaras Chomičius, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis (aukso medalius), o vyriausias Lietuvos krepšinio rinktinės narys Sergejus Jovaiša žaidė dar per 1980 m. Maskvos žaidynes (jose pelnė bronzos medalį).

11

Lietuvos sportininkai dalyvavo vienuolikos sporto šakų varžybose. Barselonoje lietuviai startavo krepšinio (12 sportininkų), lengvosios atletikos (8), irklavimo (8), dviračių sporto (5), bokso (4), šiuolaikinės penkiakovės (3), plaukimo (2), buriavimo (2), baidarių ir kanojų irklavimo (1), dziudo imtynių (1) ir imtynių (1) varžybose.

Iš viso mūsų šalis į Barseloną išsiuntė 47 sportininkus: 36 vyrus ir 11 moterų. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvos olimpinė delegacija mažesnė buvo tik kartą – per Tokijo žaidynes, kuriose varžėsi 42 lietuviai. 

12

Bronzos medaliais buvo apdovanoti dvylika Lietuvos krepšininkų. Net šeši olimpinės rinktinės žaidėjai – Valdemaras Chomičius, Darius Dimavičius, Rimas Kurtinaitis, Šarūnas Marčiulionis, Arvydas Sabonis ir Arūnas Visockas – gimė ir sporto mokyklas lankė Kaune. Kartu su jais olimpinės rinktinės aprangą vilkėjo Vilniuje užaugęs Artūras Karnišovas, kretingiškiai Romanas Brazdauskis, Gintaras Einikis, Gintaras Krapikas ir Alvydas Pazdrazdis bei anykštėnas Sergejus Jovaiša.

Laimingą dieną ant garbės pakylos lipo ne visas dvyliktukas. Sirgaliai pasigedo didžiausios Lietuvos rinktinės žvaigždės.

„Pasiimti medalio nėjau, nes leidau sau atsipalaiduoti ir išgėriau“, – vėliau prisipažino A.Sabonis.

Krepšininkų pergalės džiaugsmas (V. Malinausko, LTOK archyvo nuotr.)

14

Per olimpinės ugnies estafetę iš Olimpijos į Barseloną tarp nešusiųjų deglą buvo 14-metis lietuvis Vytautas Kaikaris. Paauglys šią teisę iškovojo laimėjęs Tarptautinio olimpinio komiteto rėmėjos bendrovės „Coca Cola“ konkursą. V.Kaikaris olimpinę ugnį nešė pusės kilometro ruože tarp Valjadolido ir Segovijos, po to stebėjo Barselonos žaidynių kovas.  

15

Gintaras Staškevičius šiuolaikinės penkiakovės vyrų varžybose užėmė 15 vietą. Tai buvo geriausias Lietuvos penkiakovininkų rezultatas Barselonos žaidynėse. Komandų įskaitoje (ji buvo skaičiuojama sudėjus trijų sportininkų rezultatus) Lietuvos rinktinė irgi liko penkiolikta. Tuo metu, ko gero, niekas negalėjo nė pagalvoti, kad ilgainiui šiuolaikinė penkiakovė taps viena sėkmingiausių Lietuvos olimpinių sporto šakų.

19

Barselonos žaidynėse dalyvavo sportininkai, gimę devyniolikoje Lietuvos miestų ir rajonų. Daugiausiai olimpiečių gimė Kaune (11) ir Vilniuje (8), net penki sportininkai pasaulį išvydo Kretingos rajone, trys Klaipėdoje, po du Klaipėdos ir Telšių rajonuose, po vieną – Šiauliuose, Panevėžyje, Akmenės, Anykščių, Kauno, Kelmės, Kupiškio, Pasvalio, Plungės, Rokiškio, Skuodo, Šilutės ir Švenčionių rajonuose. Trys Lietuvos olimpiečiai gimė ne Lietuvoje.

32

A.Sabonis per ketvirtfinalio rungtynes su brazilais pelnė net 32 taškus. Šis rezultatas iki šiol yra olimpiniuose turnyruose Lietuvos rinktinės krepšininkų pasiektas rekordas (2004 m. tiek pat taškų per vienas rungtynes įmetė Arvydas Macijauskas). Barselonos žaidynėse A.Sabonis pelnydavo vidutiniškai po 23,9 taško, Š.Marčiulionis – 23,4 tšk., R.Kurtinaitis – 16,3 tšk. Lyderių trijulė surinko du trečdalius komandos taškų (508 iš 753).

Arvydas Sabonis sutiktuvėse Lietuvoje (A. Pliadžio nuotr.)

34

Barselonos žaidynių medalių lentelėje Lietuva pasidalijo 34 vieta su Estija ir Alžyru. Šių šalių sportininkai taip pat iškovojo po vieną aukso ir bronzos medalį. Latvija laimėjo du sidabro bei vieną bronzos medalį ir užėmė 40 vietą. Iš viso Barselonos žaidynių medalius laimėjo 64 šalių sportininkai, čempionais tapo 37 valstybių olimpiečiai.

Vėliau Lietuva medalių lentelėje aukštesnę vietą užėmė tik dukart. 2000 m. Sidnėjaus ir 2012 m. Londono žaidynėse mūsų šalis užkopė į 33 vietą (abu sykius laimėjo po du aukso ir tris bronzos medalius).

35

Tarptautinis olimpinis komitetas neseniai priimtoms Baltijos šalims nustatė kvotą – Lietuvai, Latvijai ir Estijai per Barselonos žaidynes galėjo atstovauti po 35 sportininkus. Vis dėlto Lietuvos delegacija buvo didesnė (47 sportininkai), nes į šią kvotą nebuvo įtraukti komandinių žaidimų rinktinių nariai.

Lietuvos rinktinė atidarymo ceremonijoje (V. Malinausko, LTOK archyvo nuotr.)

41

V.Garastas vyrų krepšinio rinktinės treneriu buvo paskirtas likus 41 dienai iki pirmųjų olimpinės atrankos turnyro rungtynių. Kai Lietuvos rinktinė pradėjo treniruočių stovyklą, krepšininkams vadovavo Raimundas Sargūnas, tačiau ryškiausios šalies žvaigždės norėjo, kad vyriausiojo trenerio pareigas eitų V.Garastas. Lietuvos krepšinio federacijos vadovai pakluso šiam reikalavimui ir gegužės 12 d. paskyrė V.Garastą vyriausiuoju treneriu, o R.Sargūnas pasislinko ant trenerio padėjėjo kėdės. Kiti du V.Garasto padėjėjai per olimpines žaidynes buvo amerikietis Donnie Nelsonas ir ispanas Javieras Imbroda, kuriuos pakvietė NBA žaidęs Š.Marčiulionis ir Ispanijoje rungtyniavęs A.Sabonis.

96

Po žaidynių Lietuvos kūno kultūros instituto (dabar Lietuvos sporto universitetas) sociologijos tarnyba atliko apklausą. Jos duomenimis, Barselonos olimpinių žaidynių televizijos transliacijas stebėjo beveik 96 proc. Lietuvos gyventojų.