Olimpinės organizacijos

Lietuvos olimpiečių asociacija

2003 metų vasario mėn. 21 d. Vilniuje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto būstinėje įvykusioje steigiamojoje konferencijoje buvo įkurta Lietuvos olimpiečių asociacija [LOA] vienijanti olimpinėse žaidynėse dalyvavusius Lietuvos sportininkus. Tokios asociacijos veikia 114 pasaulio šalių, tad Lietuva tapo 115-ąja Tarptautinės olimpiečių asociacijos nare. Naujosios organizacijos prezidentu išrinktas Tokio OŽ dalyvis, buvęs irkluotojas, tarptautinės kategorijos teisėjas,vilnietis dr. Eugenijus Levickas. Viceprezidentais tapo olimpinis Mechiko OŽ čempionas Danas Pozniakas ir Miuncheno OŽ dalyvė, plaukikė, dr. Birutė Užkuraitytė - Statkevičienė, gen. sekretore - olimpinė Kalgario OŽ čempionė ir bronzos medalio laimėtoja buvusi slidininkėVida Vencienė, valdybos nariais - olimpiečiai Vytautas Briedis, Kazimiera Stropienė, Zigmantas Gudauskas, Stasys Šaparnis, Antanas Vaupšas, Lina Kačiušytė ir Povilas Fedorenka. LOA garbės prezidentu išrinktas LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas. LTOK olimpinių studijų centro vedėjo Prano Rimšos teigimu, teisę vadintis Lietuvos olimpiečiais šiam momentui turi 234 olimpiečiai.

LOA veiklos tikslai yra:

  • propaguoti olimpinius idealus ir Olimpinės chartijos nuostatas ir kilnaus elgesio principus,
  • dalyvauti formuojant olimpinio sąjūdžio ir sporto plėtojimo politiką,
  • tęsti olimpinio sporto tradicijas,
  • siekti, kad LOA nariai galėtų naudotis įstatymais jiems suteiktomis socialinėmis-ekonominėmis garantijomis,
  • padėti spręsti baigusiems sportuoti olimpiečiams įsidarbinimo ir socialinio adaptavimosi visuomenėje klausimus
  • ir kt.


2007 Vasario 9 d. Vilniaus „Karolinos" viešbučio konferencijų centre įvyko Lietuvos olimpiečių asociacijos ataskaitinė rinkiminė konferencija. Įvairių kartų olimpiečius sveikino Seimo pirmininko pavaduotojas Vydas Gedvilas, LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas, KKSDS generalinis direktorius Algirdas Raslanas.
Ataskaitą apie LOA veiklą 2005-2006 m. perskaitė Lietuvos olimpiečių asociacijos prezidentas Eugenijus Levickas. Pranešimus taip pat skaitė LOA revizorė Regina Mileckienė, iždininkas Vytautas Briedis, viceprezidentė Birutė Statkevičienė. LOA prezidentu vėl išrinktas E.Levickas, jo pavaduotojomis - B.Statkevičienė ir D.Gudzinevičiūtė, generaline sekretore - Vida Vencienė, iždininku - V.Briedis, revirės pareigas toliau eis R.Mileckienė.
Valdybos nariais išrinkti: Antanas Vaupšas, Lina Kačiušytė, Pavelas Fedorenka, Zigmas Gudauskas, Vidas Bičiulaitis, Adolfas Aleksiejūnas.

Lietuvos olimpinė akademija


Atkūrus Lietuvos tautinį olimpinį komitetą buvo įsteigta olimpinė akademija, kurios tikslas - išsaugoti ir propaguoti olimpines idėjas, olimpinio judėjimo kultūrinį palikimą, dvasinio ir fizinio tobulumo siekimą, telkti mokslininkus kūno kultūros ir sporto laimėjimams Lietuvoje, bendradarbiauti su Tarptautine olimpine akademija, užsienio šalių mokslo, mokymo ir sporto įstaigomis bei organizacijomis.
Lietuvos olimpinės akademijos kūrimo iniciatoriai buvo profesoriai S.Stonkus ir J.Šliažas. Pirmuoju Lietuvos olimpinės akademijos prezidentu buvo išrinktas doc. V.Jasiūnas, viceprezidentu - dr. A.Raslanas, dekanu - prof. habil. dr. P.Karoblis. 1990 m. liepos 9 d. Lietuvos olimpinė akademija tapo jauniausia olimpine organizacija šalyje.
Per pirmąją LOA veiklos kadenciją pasižymėjo istorijos specialistai, vadovaujami istorijos mokslų habil. dr. H.Šadžiaus. 1991 m. buvo surengta konferencija "Lietuvos kūno kultūros ir sporto problemos", 1993 m. - "Istorinė patirtis - Nepriklausomos Lietuvos dabarčiai ir ateičiai". Abiejų konferencijų moksliniai darbai išspausdinti ir išleisti atskirais leidiniais.
1994 m. gegužės 13 d. Kaune įvykęs LOA ataskaitinis-rinkiminis suvažiavimas naujuoju LOA prezidentu išrinko prof. habil. dr. P.Karoblį. Dabar LOA yra viena kvalifikuočiausių sporto mokslo institucijų. Ji vienija 95 narius, tarp jų 9 prof. habil. daktarai, 20 docentų, mokslo daktarų, taip pat nusipelnę treneriai, sporto organizatoriai, sporto veteranai, olimpiečiai ir kt. 2002 m. LOA ataskaitiniame-rinkiminiame suvažiavime dar ketverių metų kadencijai išrinktas P.Karoblis.
Lietuvos olimpinės akademijos sesijos ir konferencijos jau tampa labai svarbia parama sporto mokslui, istoriniams tyrinėjimas ir apibendrinimams. LOA siūlo mokslinę pagalbą sportininkams olimpiečiams, padeda Lietuvos sporto muziejui studijuoti olimpinę istoriją. Kartu su Lietuvos sporto mokslo taryba, Lietuvos kūno kultūros akademija ir Vilniaus pedagoginiu universitetu jau kelerius metus leidžiamas žurnalas "Sporto mokslas".
Lietuvos olimpinė akademija aktyviai bendradarbiauja su Tarptautine olimpine akademija, kurios sesijose, konferencijose kasmet pasirodo Lietuvos atstovai. Jau seniai lietuviai dalyvauja žurnalistų seminaruose (Atėnai-Olimpija), aukštųjų mokyklų dėstytojų bei tarptautinėse jaunimo sesijose. Olimpijoje (Graikija) įvyko iškilmingas skulptūros "Krepšininkas" atidengimas. LTOK dovaną Tarptautinei olimpinei akademijai olimpinių žaidynių atkūrimo šimtmečio proga pristatė skulptūros autorius Stanislovas Kuzma. Taip prasidėjo bendradarbiavimas su Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentu Nikos Filaretos. LOA bendradarbiauja su Estijos ir Latvijos olimpinėmis akademijomis. Ypač draugiški santykiai užsimezgė su Islandijos, Vokietijos, JAV, Japonijos ir kitų olimpinių šalių akademijų vadovais. Prasidėjo naujas LOA bendradarbiavimo etapas su Vidurio Europos šalių olimpinėmis akademijomis. Šių šalių simpoziumas Berlyne patvirtino, kad visos olimpinės akademijos veikia panašiai, skiriasi tik organizacinės struktūros.

Kilnaus elgesio komitetas


1988 metų gruodžio 11 dieną atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK) savo veiklos šūkiu patvirtino: "Būk stipri ir dora, Lietuva!"
Šio principo LTOK laikosi savo praktinėje veikloje, ugdydama sportininką - sąžiningą ir dorą pilietį.
1993 m. kovo 25 d. LTOK patvirtino Kilnaus poelgio komisiją. Vadovu buvo išrinktas prof. Stanislovas Stonkus, nariais - Juozas Šapalas (Lengvosios atletikos federacija), Gintautas Stasiulevičius (Rankinio federacija), prof. Juozas Skernevičius (VPU), Justinas Lagunavičius (KKA), Kazys Kilčiauskas (sporto žurnalistas), Vytautas Dirmeikis (Futbolo federacija).
1995 m. lapkričio 16 d. LTOK komisiją išplėtė ir patvirtino Lietuvos kilnaus elgesio ("Fair Play") komitetą.

Lietuvos kilnaus elgesio judėjimo vadovai


1993-1995 - Kilnaus poelgio komisijos pirmininkas Stanislovas Stonkus;
1995-1999 - Lietuvos kilnaus elgesio komiteto prezidentas Stanislovas Stonkus, generalinis sekretorius Algis Daumantas;
1999-2002 - Lietuvos kilnaus elgesio komiteto prezidentas prof. Kęstas Miškinis, generalinis sekretorius Algis Daumantas;
Nuo 2002 - Lietuvos kilnaus elgesio komiteto prezidentas dr. Arvydas Juozaitis, generalinis sekretorius Algis Daumantas.
Nuo 2005 - Lietuvos kilnaus elgesio komiteto generalinė sekretorė Janina Brundzienė.

Tarptautinio "FAIR PLAY" laureatai


Algirdas Šocikas.1995 m. sausio 9 d. Štutgarte (Vokietija) pirmą kartą CIFP Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui - dukart Europos (1953 m. Varšuvoje ir 1955 m. Berlyne) bei buvusios SSRS šešiskart (1950-1956 m.) sunkaus svorio bokso čempionui kauniečiui Algirdui Šocikui.
Algirdas Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 - nokautais. Nė vienas jo varžovas niekada apie mūsų boksininką nepasakė blogo žodžio. Taurios širdies žmogus nusipelnė jam prigijusio "Ringo džentelmeno" vardo. "Ringo džentelmeno" vardas Algirdui Šocikui prigijo 1955 m., kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada Algirdas finale susitiko su vokiečiu Wittersteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A.Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokaute, ir atsitraukė, tuo duodamas Wittersteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį.
Birutė Kalėdienė. Viena žymiausių visų laikų lengvaatlečių, ieties metimo pasaulio eksrekordininkė, XVII Olimpiados žaidynių Romoje bronzos medalio laimėtoja.
Vladas Vitkauskas. Pirmas pasaulyje žmogus, iškėlęs savo valstybės vėliavą į visas aukščiausias planetos kontinentų viršukalnes. 1993 m. pavasarį įkopęs į Everestą (Džomolungmą)ir jau grįžęs į bazinę stovyklą, nors buvo žygio nualintas, nušalęs abiejų kojų pirštus, antrąkart lipo aukštyn - nuleisti žuvusios Nepalo alpinistės kūno. Ji buvo pirmoji Nepalo moteris, įkopusi į Everestą.
Artūras Poviliūnas. 2002 m. kovo 24 d. Frankfurto prie Maino operos teatre Tarptautinio Fair Play komiteto prezidentas Janas Kamutis bronzinį Willi Daume bareljefą įteikė Artūrui Poviliūnui.
Artūras Poviliūnas - Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas nuo 1988 m., Pasaulinės nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) vykdomojo komiteto narys nuo 2002 m. 2001 m. jam suteiktas Lietuvos kūno kultūros akademijos Garbės daktaro vardas. Jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu, Ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Komandoro didžiuoju kryžiumi, Sausio 13-osios atminimo medaliu, Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpiniu ordinu, Lenkijos Kavalieriaus kryžiaus ordinu bei kitų šalių ir tarptautinių organizacijų aukščiausiais apdovanojimais, LTOK Garbės ženklu.
Povilas Karoblis. Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius, habilituotas daktaras, LTOK narys, Lietuvos olimpinės akademijos prezidentas, žymus mokslininkas, pedagogas, kilnaus elgesio idėjų puoselėtojas. CIFP 2002 m. laureatas.
Jūratė Gutnikienė. Buvusi parašiutininkė, šuolio metu, rizikuodama savo gyvybe, išgelbėjo kitos parašiutininkės gyvybę. 2003 m. apdovanota diplomu.