2016 / 11 / 09

Susipažinkite - LTOK viceprezidentas S.Galadauskas

Straipsnio autorė - Marytė Marcinkevičiūtė.

Buvęs Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Arvydas Juozaitis naująjį LTOK viceprezidentą, Lietuvos sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentą Saulių Galadauską atsimena dar nuo Sąjūdžio.

„Kiek prisimenu, Sąjūdžio laikais jis buvo labai darbštus, kruopštus ir pareigingas jaunalietuvis. Saulius – netuščiagarbis, patikimas, juo buvo galima pasikliauti. Jis pas mus ateidavo į namus, su juo ilgai diskutuodavome, kartu dalyvavome įvairiuose mitinguose. Džiaugiuosi, kad Saulius išrinktas LTOK viceprezidentu. Sąjūdietis keičia sąjūdietį, mes tebelaikome pozicijas“, – sako A.Juozaitis.

Kokie jūsų ryšiai su sportu? – paklausėme naujojo LTOK viceprezidento Sauliaus Galadausko.

Mano ryšiai su sportu pagarbiai draugiški. Nedalyvavau jokiame profesionaliame sporte, tačiau ankstyvoje jaunystėje nemažai laiko praleidau treniruodamasis ant skersinio. Pasiekimai tokie, kad ir praėjus 40 metų kartkartėmis manęs paklausia, ar aš nesportuoju.

O dabar sportuojate? Kokios sporto šakos labiausiai patinka?

Dabar nesportuoju. Mėgstu komandinį sportą, ypač krepšinį, kartais pažiūriu futbolą.

Kaip tapote sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentu?

2009-aisiais į mane, kaip į Lietuvos aludarių gildijos vadovą, kreipėsi šios asociacijos garbės prezidentas Kęstutis Daukšys ir paprašė padėti nuvykti mūsų sportininkams į pasaulines sporto meistrų žaidynes Sidnėjuje. Gildija skyrė paramą ir tapo nuolatine asociacijos „Penki žiedai“ rėmėja. Taip susipažinau su asociacijos įkūrėja ir siela Danute Ivašauskiene, su klubų vadovais ir sportininkais, ėmiau lankytis renginiuose. Mane sužavėjo jų nuoširdumas, entuziazmas, prasminga veikla.

Mūsų asociacijos nariai – buvę profesionalūs sportininkai, mėgėjai, sporto darbuotojai, sporto gydytojai, kurie savo aktyvią sportinę veiklą tęsia sporto klubuose, savo pavyzdžiu propaguoja sportą ir sveiką, aktyvų gyvenimo būdą.

Kaip sakė garsi sprinterė Jackie Joyner-Kersee, amžius – ne barjeras, o savęs ribojimas, kurį jūs įsikalate į galvą. Mūsų asociacijoje yra apie pusantro tūkstančio nuostabių asmenybių, kurių galvose šio ribojimo nėra.

2013-aisiais tuometė „Penkių žiedų“ prezidentė D.Ivašauskienė, padedama to paties K.Daukšio, įtikino mane perimti iš jos asociacijos vairą. Taip tapau sporto veteranų asociacijos prezidentu.

Kokių gerų darbų pavyko nuveikti šioje asociacijoje, ką svajojate įgyvendinti?

Pakeičiau asociacijos pavadinimą (šypsosi). Iš tiesų pavadinimą tiesiog sutarptautinome – taip vietoje veteranų sporto atsirado meistrų sportas, kilęs nuo šį sąjūdį apibrėžiančio angliško termino „master sports“. Šiek tiek padidėjo asociacijos narių klubų gretos – dabar jų turime 43, apie 1500 aktyviai sportuojančių narių.

2013-aisiais pasaulio sporto meistrų žaidynėse, kurios dar vadinamos sporto meistrų olimpinėmis žaidynėmis, Turine Lietuvos delegaciją sudarė 118 sportininkų. Šiose žaidynėse iškovoti net 125 medaliai.

2014 metais įvairių sporto sričių atstovai į Lietuvą parvežė 108 medalius, iš jų net 56 aukso. Pernai per Europos sporto meistrų žaidynes Nicoje 153 Lietuvos atstovai pagal iškovotų medalių skaičių tarp 64 valstybių užėmė aštuntą vietą. Kaimynai latviai liko trylikti, estai – 27-ti. Iš viso lietuviai tose žaidynėse iškovojo 94 medalius (31 aukso, 32 sidabro, 31 bronzos).

Šie laimėjimai – tikrai ne naujojo prezidento nuopelnas. Man pavyko pasiekti šiek tiek didesnio valdžios dėmesio šiam judėjimui, padidinti finansavimą. Beje, čia turiu padėkoti ir LTOK bei Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui.

Dabar labai atsakingai rengiamės pasaulinėms sporto meistrų žaidynėms Naujojoje Zelandijoje. Bet mūsų misija – ne vien žaidynės ir medaliai. Dėl mūsų narių optimizmo ir veiklumo, gebėjimo būti pavyzdžiu jaunajai kartai, pavargusiam ir paniurzgėti linkusiam kaimynui ar bendradarbiui kiekvienas „Penkių žiedų“ narys yra tikrasis sporto ambasadorius. „Jau geriau vienas žmogus parodytų, kaip sportuoti, nei penkiasdešimt pasakotų apie tai“, – taip sakė garsus amerikietiškojo futbolo žaidėjas Knute‘as Rockne‘as.

Ar LTOK prezidentės Dainos Gudzinevičiūtės siūlymas tapti viceprezidentu buvo netikėtas? Ilgai svarstėte?

Siūlymas tapti viceprezidentu buvo netikėtas, tik ilgai svarstyti neturėjau laiko, o apsispręsti nebuvo taip jau paprasta. Daugumai sporto žmonių toks siūlymas būtų labai geidžiamas kaip aukštas įvertinimas. Man tai dar viena atsakomybės sritis.

Tačiau prieš teikiant kandidatūrą į LTOK vykdomąjį komitetą su LTOK prezidente buvome kalbėję apie aktyvesnį mano įsitraukimą į olimpinį judėjimą. Dalyvauju D.Gudzinevičiūtės vadovaujamoje Sporto prezidentų taryboje. Visur, kur dalyvauju, tą darau aktyviai – stengiuosi suprasti dalykų esmę, reiškiu savo nuomonę.

Kaip iki šiol vertinote LTOK veiklą? Gal turėjote kokių nors pastebėjimų ar priekaištų?

LTOK veiklą vertinu gerai, tik anaiptol ne visi geri LTOK darbai deramai pateikiami visuomenei. Finansų rinkose yra tokia sąvoka „neįvertintos akcijos“, į jas apsimoka investuoti. Mano manymu, derėtų daugiau pasakoti visuomenei apie tai, kas nuveikta. Turėtume mokytis iš politikų ir daugiau reikštis visuomeniniame gyvenime, pasigendu aktyvesnių viešųjų ryšių.

Ar teko iš arti matyti nors vienas olimpines žaidynes?

Tik per televizorių. Nelabai patinka šurmulys, o be jo neapsieina dideli renginiai. Jau trylika metų esu alaus versle, bet dar nė karto nebuvau garsiojoje Miuncheno alaus šventėje „Oktoberfest“.

Per porą metų įsisukote į tikrą sporto sūkurį: esate sporto meistrų asociacijos „Penki žiedai“ prezidentas, Lietuvos sporto prezidentų tarybos narys, dabar ir LTOK viceprezidentas. Krūvis nemažas. Ar visur spėsite?

Tai tik visuomeninės pareigos, dar turiu nemažai tiesioginių pareigų versle. Bet metams bėgant supratau, kad laikas yra labai sąlyginė, tarsi guminė sąvoka. Pažįstu keletą daug pasiekusių ir ypač užsiėmusių žmonių, kurie viskam randa laiko. Turiu ir tokių pažįstamų, kurių gyvenimą sunku būtų laikyti labai produktyviu, bet jie amžinai neturi laiko ir nuolat skundžiasi jo stygiumi.

Ar jau apsitarėte LTOK vykdomajame komitete, kokią sritį kuruosite?

Sulaukęs LTOK prezidentės kvietimo su ja aptariau savo kompetencijos sritis. Esu labiau žinomas kaip verslo politikas. Interesų derinimas yra mano kasdieninė duona, todėl tikiuosi būti naudingas derindamas LTOK ir visos sporto bendruomenės interesus valdžios institucijose. Tikiuosi būti naudingas kuriant Lietuvoje laiminčią sporto politiką.

Esate Lietuvos aludarių gildijos prezidentas. Kokios tai pareigos?

Gildija rūpinasi socialiai atsakingos alaus vartojimo kultūros kūrimu. Man tenka rūpintis deramu aludarių interesų atstovavimu valdžios institucijose, pramonės įvaizdžiu, bendradarbiauti su visuomeninėmis organizacijomis ir žiniasklaida.

Ar jūsų vadovaujami aludariai yra sportiški, dalyvauja varžybose?

Lietuvoje, kaip, beje, ir visame Vakarų pasaulyje, alus neretai susijęs su sportu. Aludariai gana dažnai yra pagrindiniai įvairių sporto šakų rėmėjai. Mūsų nariai, alaus daryklos, daug dėmesio skiria savo darbuotojų kūno kultūrai ir sportui, dalyvauja įvairiose varžybose ir turnyruose, o aludarių krepšinio turnyrai netgi vyksta Baltijos šalių mastu. Visi gildijos nariai turi po kelias įvairių sporto šakų komandas. Visų mūsų įmonių darbuotojai turi puikią galimybę laisvalaikiu sportuoti darbdavio sąskaita.

Žinau, kad jaunystėje buvote dailininkas. Kokie dabartiniai jūsų pomėgiai?

Taip, pirmoji mano profesija – dailininkas. Baigiau Kauno taikomosios dailės technikumą (dabar – J.Vienožinskio menų fakultetas). Nežinau, ar išliko mano diplominis darbas Kauno Maironio gimnazijoje – aktų salėje ištapiau visą sieną archajiniais lietuvių ornamentikos motyvais, nes tuo metu buvau susižavėjęs Rytų filosofija ir joga, todėl mano lietuvių liaudies menas buvo gana orientalistinis (šypsosi).

Teko tapyti daugiau monumentalios taikomosios tapybos kūrinių kultūros namuose, vaikų darželiuose, kūriau scenografijas vienam liaudies teatrui, tapiau Vilniaus senamiestį ir jūras, mano darbus noriai pirko, mokiau vaikus dailės. Lietuvoje prasidėjus atgimimui visa širdimi įsitraukiau į Sąjūdžio veiklą, padėjau atkurti jaunimo organizacijas ir pamažu nuo dailės atitolau.

Studijavau teisę, vėliau verslo vadybą ir galų gale atsidūriau versle, kuriame jau daugiau nei dvidešimt metų. Dailės nepasiilgstu, bet labai mėgstu fotografuoti. Su žmona daug keliaujame, taigi visada vežuosi sunkų fotoaparatą ir ją kartais nervinu, ilgai medžiodamas man unikalius kadrus.

Minėjote, kad buvote aktyvus Lietuvos atgimimo veikėjas. LTOK viceprezidento poste keičiate olimpinį prizininką Arvydą Juozaitį, kuris buvo ir vienas iškiliausių Sąjūdžio lyderių. Ar buvote su juo pažįstami?

Drįsčiau pasakyti, kad su Arvydu Sąjūdžio laikais buvome ne tik pažįstami, bet ir draugai. Labai gerbiu Arvydą, tai tauri ir įvairiapusė asmenybė. Būti jo įpėdiniu – labai aukšta kartelė.

Straipsnis perpublikuotas iš LTOK žurnalo „Olimpinė panorama“.



Partneriai

tv3 logo cmyk TV6 LOGO 2013 tv3 lt Maxima logo web Wake your body loto

Rėmėjai

Affidea logos RGB 5 web RC logo web glimstedt nike l r impuls audimas 176x108px2

© 2013 LTOK. Visos teisės saugomos.

IDEA – interneto svetainių kūrimas