2015 / 08 / 27

Darbas Europos žaidynėse pakeitė požiūrį į karjerą

Gintarė Kauzaitė su Europos žaidynių talismanais

Birželio mėnesį Azerbaidžano sostinėje Baku vykusių Europos žaidynių organizaciniame komitete darbavosi ir Lietuvos atstovė. Buvusi lengvaatletė Gintarė Kauzaitė sulaukusi pasiūlymo pabandyti prisijungti prie Baku žaidynių akademijos programos (Baku 2015 Games Academy Excellence Programme) iš pradžių dvejojo, tačiau įveikusi visus atrankos etapus metams išvyko į Azerbaidžaną. Europos žaidynės pakeitė jaunos merginos požiūrį į šią šalį ir į darbą, čia ji įgijo neįkainojamos patirties ir susirado naujų draugų.

Žaidynių akademijos tikslas – suteikti galimybę jaunimui tobulėti. Azerbaidžane susirinko jauni žmonės iš visos Europos, mokėsi bei dirbo kartu su azerbaidžaniečiais. Programą finansavo kompanija „British Petroleum“, todėl dalyviams pragyvenimas nekainavo. Baigę specialius kursus programos dalyviai tapo žaidynių organizacinio komiteto darbuotojais.

Apie įspūdžius ir Baku įgytą patirtį kalbamės su į Lietuvos tautinį olimpinį komitetą užsukusia Gintare.

– Kaip tavo gyvenime atsirado sportas?

–  Dvylika metų lankiau lengvąją atletiką. Baigusi mokyklą pradėjau studijuoti Lietuvos sporto universitete (LSU) sporto ir turizmo vadybą. Visada dvejojau ką pasirinkti – sportą ar turizmo vadybą. Sportas visada labiau traukė, tačiau manau, kad Lietuvoje nėra daug galimybių moteriai pasireikšti kaip sporto vadybininkei. Vyrauja stereotipas, kad moteris negali būti gera sporto vadybininke. Matau, kad šioje srityje dominuoja vyrai. Tačiau pati stengiausi būti sporte, savanoriavau varžybose. Daugiausiai kelių man atvėrė 2007 m. vykęs lengvosios atletikos čempionatas, kuriame taip pat savanoriavau.

– Papasakok, kaip patekai į Baku žaidynių akademijos programą.

- Kai dirbau LSU karjeros koordinatore mano dėstytoja Irena Valentinė pasiūlė pabandyti aplikuoti Baku žaidynių akademijos programą. Ji palaiko ryšius su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, kaip supratau buvo sudėtinga rasti tinkamų kandidatų, todėl dėstytoja rekomendavo mane.

– Kaip reagavai į atsiradusią galimybę metus padirbėti Azerbaidžane?

– Tai buvo iššūkis, žinojau kur yra Azerbaidžanas ir Baku, bet apie šalį mažai ką išmaniau. Tai musulmonų kraštas, buvau girdėjusi visokių gandų, bet nusprendžiau pabandyti praeiti visus atrankos etapus. Juk pirmasis, kai reikia rekomendacijos, jau buvo įveiktas.

– Kokie reikalavimai buvo keliami kandidatams?

– Savanoriavimo patirtis, geros anglų kalbos žinios, išsilavinimas vadybos, sporto ar turizmo srityje. Reikalavimus atitikau, tad mano kandidatūra buvo patvirtinta ir gavau pirmąją kūrybinę užduotį, ją turėjau atlikti socialiniame tinkle „Instagram“. Vėliau turėjau praeiti požiūrio vertinimo etapą (attitude assesment), atlikti į IQ panašų testą, kuriame buvo labai įvairių užduočių – nuo abstrakcijų iki klausimų apie literatūrą. Paskutinis etapas – valandos interviu telefonu. Atranka nebuvo lengva, jai reikėjo ruoštis, tad kai sužinojau, jog ją įveikiau, nebuvo net minties, kad nevažiuosiu.

– Ko mokėtės Baku žaidynių akademijos programoje?

– Iš kiekvienos šalies buvo kviečiami atstovai, juos siuntė ne visi nacionaliniai olimpiniai komitetai. Iš kitų šalių atvyko 25 žmonės. Programa truko metus laiko. Pirmiausia mus suskirstė į mišrias grupes kartu su azerbaidžaniečiais. Viskas prasidėjo nuo intensyvių 3 savaičių mokymų. Mums pristatė kaip vyks žaidynės, labai daug dėmesio skyrė žaidynių terminologijai, kad dirbdami suprastume, apie ką kalbės kolegos. Patys turėjome daryti daug pristatymų, analizuoti save, mokėmės dirbti komandoje, bendradarbiauti su skirtingų kultūrų atstovais, tad tobulėjome ir kaip asmenybės.

Gintare Baku 2 of 2

Žaidynių protokolo tarnybos darbuotojos dėvėjo specialią uniformą. Gintarė - antra iš kairės.

– Už ką buvai atsakinga dirbdama Europos žaidynių organizaciniame komitete?

– Baigę mokymus patys galėjome pasirinkti Europos žaidynių organizacinio komiteto departamentą, kuriame norėjome dirbti. Aš pasirinkau žmogiškųjų išteklių skyrių, tai man atrodė nuoseklus karjeros žingsnis, nes esu dirbusi karjeros koordinatore. Kai dirbau mane nuolat vertino vadovai, stebėjo kaip pritampu, domėdavosi ar viskas gerai. Darbuotojus ten tikrai vertino ir suteikė labai daug galimybių tobulėti – buvo daug susitikimų, įvairių seminarų.

Likus trims mėnesiams iki žaidynių visi reikalingi žmonės buvo įdarbinti, tad aš turėjau pasirinkti kitą departamentą. Svarsčiau apie renginių aptarnavimą, bet mano vadovui pasirodė, kad geriau tikčiau protokole. Šios pozicijos nesvarsčiau, bet mano vadovas buvo teisus – dirbti protokole buvo labai įdomu. Mane paskyrė į „Crystal Hall“, kurioje 2012 m. vyko Eurovizija. Kartu su kolege azerbaidžaniete dirbome tinklinio arenoje. Turėjome apie 30 savanorių, kuriuos reikėjo apmokyti, sudaryti jų darbo grafikus ir kiekvieną rytą motyvuoti, pozityviai nuteikti dienai. Jie buvo pirmieji veidai, su kuriais susidurdavo svarbūs asmenys. Buvome atsakingi už labai svarbių asmenų pasitikimą, jų poilsio zonos funkcionavimą, maisto tiekimą, technikos priežiūrą. Teko matyti daug aukščiausio lygio žmonių, ne kartą buvo atvykęs Tarptautinio olimpinio komiteto prezidentas ir Azerbaidžano prezidentas su pirmąja ledi. Atvykdavo daug federacijų prezidentų. „Crystal Hall“ buvo viena didesnių arenų, tad į ją užsukdavo nemažai svarbių žmonių.

– Su kokiu didžiausiu iššūkiu susidūrei dirbdama žaidynėse?

– Darbo buvo labai daug, dirbdavome po 20 valandų per parą, pati nesuprantu iš kur turėjau jėgų pamiegojusi 2 valandas 5 val. ryto vėl važiuoti priiminėti gėlių. Pirmąją žaidynių savaitę 2 valandos miego buvo norma, o 4 – prabanga. Tai buvo iššūkis, bet sportas – jaudinanti sritis, gaudavome tiek emocijų iš pačios žaidynių atmosferos ir žmonių, kuriuos sutikdavome, kad pamiršdavome miego trūkumą ar kad reikia pavalgyti. Po pirmos savaitės, kai visi savanoriai jau buvo apmokyti, galėjome lengviau atsikvėpti.

Gintare Baku 1 of 1 3

Protokolo tarnyboje dirbusi Gintarė buvo atsakinga ir už arenoje plėvesuojančias vėliavas.

– Kur gyvenai tuos metus, kokia buvo tavo buitis?

– Viskas buvo labai gerai organizuota. Tik išėjus iš lėktuvo mane pasitiko, vos ne už rankos vedė, pasirūpino bagažu. Nebuvo net menkiausios problemos. Pirmomis savaitėmis gyvenau viešbutyje, vėliau kartu su latve ir portugale persikėlėme į erdvų butą, kuriame turėjome po kambarį. Tame name buvo sporto salė, baseinas, viskuo galėjome naudotis nemokamai. Nereikėjo rūpintis kaip nuvykti į darbą ar kažkur nuvažiuoti, nes prireikus galėjome užsisakyti automobilį su vairuotoju. Sąlygos buvo tikrai labai geros. Maistą gamindavomės pačios, bet savaitgaliais stengdavomės išeiti paragauti vietinių patiekalų, kurie beprotiškai skanūs. Azerbaidžaniečių virtuvėje jaučiama Rusijos, Turkijos, ir Europos įtaka. Gali paragauti ir baltos mišrainės, varškės, o saldumynai labiau primena turkiškus. Vietiniai kolegos atnešdavo namuose gamintų patiekalų ir pavaišindavo.

– Ar teko lankytis svečiuose pas azerbaidžaniečius?

– Taip, esu buvusi. Jie labai geranoriški, svetingi, visa šeima džiaugiasi jei namuose svečias.

– Ką veikdavote laisvalaikiu?

– Kartu su savo grupe sugalvodavome visokios veiklos – organizuodavome išvykas ir įvairiausius užsiėmimus. Buvo suburta merginų futbolo komanda, kurioje žaidžiau. Kai prasidėjo bandomieji renginiai, kurie dažniausiai vykdavo savaitgaliais, stengdavomės padirbėti ir juose, kad įgautume kuo daugiau patirties.

–  Kaip atsisveikinote su kolegomis ir naujais draugais?

–  Buvo labai daug atsisveikinimo vakarėlių su kolegomis. Per metus labai susidraugavome, buvo liūdna skirtis. Grįžę iš karto vėl susitikome Italijoje. Norėjosi dar kartu pabūti.

Gintare Baku 1 of 1 2

Viena svarbiausių Gintarės užduočių - organizuoti savanorių darbą ir juos motyvuoti.

–  Kokie tavo ateities planai?

– Dirbdama Baku susipažinau su Tarptautinės olimpinės akademijos prezidentu, man teko trumpai su juo pabendrauti žaidynių atidarymo ceremonijoje. Jis pakvietė mane atvykti į Olimpiją ir sudalyvauti mėnesio po-universitetinių studijų programoje. Esu labai laiminga, tokių šansų negalima praleisti, tad rugsėjo mėnesį vyksiu į Graikiją ir mokysiuos Olimpinėje akademijoje su žmonėmis iš 38 šalių.

–  Ar planuoji tolimesnę karjerą sieti su sportu ir dirbti Lietuvoje?

– Pagalvoju, kad reikėtų Lietuvoje darbą susirasti, mane vėl kviečia LSU, bet priešakyje laukia studijos Olimpinėje akademijoje, tad konkrečių planų kol kas nekuriu. Geri pasiūlymai gali atsirasti labai netikėtai, kuo plačiau žiūri, tuo daugiau galimybių atsiveria. Lietuva man yra labai brangi, bet kol esu jauna, galiu pasisemti tarptautinės patirties ir tikiuosi grįžusi ją pritaikyti čia. Mane Lietuva labai traukia, bet šiuo metu galimybių daugiau užsienyje ir aš stengiuosi jas išnaudoti.

– Gal ateityje planuoji padirbėti olimpinėse žaidynėse?

– Labai norėčiau pamatyti olimpines žaidynes, tačiau Rio de Žaneiro organizavimas jau įsibėgėjęs. Dabar jau žinau, kad geriau rinktis projektą, kuris tik prasideda.

– Ko palinkėtum žmonėms, kurie svarsto apie karjeros pokyčius?

– Palinkėčiau nebijoti pakeisti aplinką. Kartais užsisėdime savo dėžutėje, atrodo dirbi, viskas stabilu, bet kai tave išstumia iš komforto zonos, supranti, ko neturėjai. Europos žaidynėse supratau, kad darbas gali būti kitoks, gali juo gyventi. Tai nėra tiesiog laikas praleistas biure, tu tuo gyveni, mokaisi kiekvieną dieną, susitinki su įdomiais žmonėmis.

–  Ką patartum jaunimui, norinčiam padirbėti svarbiame sporto renginyje užsienyje?

– Pradėti reikėtų nuo interneto – susirasti artėjančio renginio svetainę ir ją pastudijuoti. Paprastai visada yra skiltis su darbo pasiūlymais ar savanorių programomis. Reikėtų susipažinti su reikalavimais ir siųsti paraiškas. Yra žmonių, kurie atidirba viename projekte, o jam pasibaigus aplikuoja į kitą ir taip keliauja per pasaulį. Toks darbas nėra stabilus, bet labai įtraukia, todėl norisi likti šioje srityje. Kuo ankščiau pradėsite domėtis, tuo geriau.



Partneriai

tv3 logo cmyk TV6 LOGO 2013 tv3 lt Maxima logo web Wake your body loto

Rėmėjai

Affidea logos RGB 5 web RC logo web IDW logo web glimstedt nike l r impuls audimas 176x108px2

© 2013 LTOK. Visos teisės saugomos.

IDEA – interneto svetainių kūrimas